„SpaceX“ su automobiliu į kosmosą paleido ir slaptą krovinį, tačiau ar bus iš to nors kokia nauda - labai didelis klausimas

Slaptasis krovinys yra mažutis „Arch“ formato optinis diskas. Teoriškai šiame diske gali tilpti iki 360 TB informacijos, tačiau tame, kuris buvo išsiųstas į kosmosą, buvo įrašyta tik rašytojo fantasto Isaaco Asimovo knygų trilogija „Fondas“.

Skirtingai, nei tradiciniai optiniai duomenų kaupikliai, „Arch“ disko turinys kvarciniame stikle yra įrašomas femtosekundiniu lazeriu, o duomenis kaupiklyje šifruoja 20 nm dydžio įbrėžimai, kuriuos suformuoja lazerio impulsai.

„Kiekvienas taškas koduoja 8 bitus 5 šviesos matmenyse. Teorinė šio kaupiklio talpa yra 360 TB, o įrašyta informacija „Arch“ diske bus stabili daugiau nei 14 mlrd. metų. Jokia kita informacijos laikymo terpė negali pasiūlyti nei tokios talpos, nei tokio stabilumo“, - rašoma „Arch“ gamintojų pranešime spaudai.

Tiesa, pasireklamuoti pasireklamavo ir į kosmosą išsiuntė, tačiau nepaaiškino, kaip tiksliai šiuos duomenis galėtų perskaityti kiti žmonės, kurie neturi tokios specializuotos techninės įrangos – jau nekalbant apie nežemiškas civilizacijas, kurioms mūsų technologijos gali būti visiškai nepažįstamos.

Savo svetainėje „Arch Mission Foundation“ grupė aiškina, kad tikisi, jog ateityje „Arch“ disko radėjai kaip nors sugebės iškoduoti jų informacijos kaupiklį ir pasigamins jo perskaitymui reikalingą kompiuterį. Neaiškinama, kaip tiksliai kitos civilizacijos gebės perskaityti žemiečių rašytą kalbą, tačiau tvirtinama, kad informacija surašyta kaip įmanoma paprasčiau.

Toks disko išsiuntimas į kosmosą šiek tiek primena 1977 metų „Voyager 1“ misiją – ant garsiojo Carlo Sagano „Auksinio disko“ įrašyta vizualinė ir garsinė informacija apie žmonių civilizaciją.

Tuo tarpu pelno nesiekianti „Arch Mission Foundation“ organizacija nurodo, kad ateityje tokių diskų į kosmosą ketina išsiųsti daug daugiau – su kiekvienu paleidžiamu kosminiu laivu.

„Bandome išsiųsti žinutę ateities žmonėms. Neturime jų mokyti fizikos ar matematikos. Mes norime kurti objektus, skirtu specialiai duomenų analitikams. Tokiu atveju norima pateikti jiems daug duomenų ir padėti taikyti mašininio mokymosi principus, kad jie suprastų, kas yra tuose duomenyse. Didžiausias iššūkis yra ne „Ar jie sugebės išgauti duomenis“, o „Ar jie supras, ką visa tai reiškia“, - sakė vienas iš „Arch Mission Foundation“ organizacijos steigėjų, Nova Spivackas.