Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Neutroninės žvaigždės gali egzistuoti todėl, kad objekto, 1,5-3 kartus masyvesnio už Saulę, gravitaciją gali atsverti neutronų slėgis. Šis slėgis nėra toks, kaip mums įprastas šiluminis slėgis; jį sukelia ne dalelių judėjimas, o kvantinės jų savybės, neleidžiančios dviems neutronams priartėti pernelyg arti vienam prie kito. Toks „išsigimimo“ slėgis palaiko ir baltąsias nykštukes bei netgi planetas-milžines. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bet jei neutroninės žvaigždės masė tampa didesnė, nei trys Saulės masės, net ir išsigimimo slėgis nebenugali gravitacijos ir žvaigždė kolapsuoja į juodąją skylę. Bet galbūt nebūtinai, mat egzistuoja ir kitokių kvantinių procesų, kurie sukuria slėgį. Vienas iš jų yra kvantinio vakuumo poliarizacija, atsirandanti gravitaciniame lauke. Dabar pristatytas darbas, kuriame išnagrinėta šio proceso įtaka žvaigždžių struktūrai ir maksimaliai masei. Paaiškėjo, kad šiek tiek masyvesni nei trijų Saulės masių objektai irgi gali išlikti stabilūs, būdami tik vos vos didesni, nei tokios pat masės juodosios skylės įvykių horizontas. Kol kas neaišku, ar tokie objektai egzistuoja ir realybėje, bet ištirti šio teorinio modelio rezultatus verta. Tyrimo rezultatai arXiv. |