Paaiškėjo, iš kur Marse tiek daug anglies ir kaip keičiasi Marso, Žemės ir Mėnulio masė dėl kosminio bombardavimo

Klausimas, kiek tie smūgiai yra reikšmingi planetų evoliucijai. Du praeitą savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad jų svarba yra gana nemaža. Pirmajame tyrime modeliuotas organinių junginių atgabenimas į Marsą meteoritų ir kometų smūgiais. Organiniai junginiai Marso paviršiuje ilgai išsilaikyti neturėtų dėl stiprios ardančios Saulės spinduliuotės, taigi randamus jų kiekius paaiškinti galima tik reguliariu papildymu.

Tarpplanetinės dulkės per metus į Marsą atneša 70-300 tonų anglies įvairiuose junginiuose, o tyrime apskaičiuota, kad kometos ir meteoritai atneša dar apie 63 tonas. Taigi gali būti, kad kometos ir meteoritai atneša beveik pusę visos anglies, randamos Marso paviršiuje organiniuose junginiuose. Šių šaltinių atnešta anglis turėtų dominuoti iki 150 km atstumo nuo kraterio centro; toliau esančiuose regionuose daugiau anglies atnešta tarpplanetinių dulkių. Šie rezultatai padės geriau interpretuoti Marso paviršiaus cheminės analizės duomenis. Tyrimo rezultatai publikuojami „Icarus“.

Kitame tyrime nagrinėjama, kiek masės Marsas gavo per vėlyvąjį bombardavimą – periodą Saulės sistemos jaunystėje, sekusį jau po planetų susiformavimo ir sustingimo. Šio bombardavimo metu į planetas atnešta medžiaga nebenuskendo į branduolį, todėl, pavyzdžiui, Žemės plutoje randame aukso – jis gerai jungiasi su geležimi ir Žemės formavimosi metu nusėdo į planetos centrą.

Naujausi vertinimai rodo, kad vėlyvasis bombardavimas Marsui pridėjo apie 0,8 proc. masės – panašiai kaip ir Žemei (0,7 proc.), bet gerokai daugiau nei Mėnuliui (0,02 proc.). Žemė už Mėnulį daug daugiau masės gavo todėl, kad į ją pataikė keli didelį, maždaug Cereros dydžio, asteroidai, kuriuos Žemės gravitacija pritraukė prie savęs. Marsas greičiausiai irgi patyrė vieną ar kelis didžiulius smūgius, kurie galėjo suteikti medžiagos Marso palydovams susiformuoti ir sukurti šiuo metu stebimą planetos pusrutulių netolygumą – šiaurinis pusrutulis yra vidutiniškai gerokai žemiau, nei pietinis. Tai reikštų, kad šis netolygumas yra viena seniausių Marso paviršiaus struktūrų.

Tyrimo rezultatai arXiv.