Marso susidūrimai su kometomis ir asteroidais
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Dulkėtame ir sausame Marso kraštovaizdyje nėra vandenynų ar ežerų, nėra miškų ir tikrai nėra miestų. Rezultatas - beveik visiškai svetimas pasaulis, kurio randuotas paviršius atsiskleidžia po oranžiniu dangumi.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marso paviršiaus struktūros – krateriai, dykumos, uolienos ir ledynai – yra nevienodo amžiaus. Pagal kraterių skaičių galima įvertinti, kurie paviršiai jaunesni, o kurie – senesni. Tačiau nustatyti tikslų jų amžių yra daug sunkesnė užduotis. Du nauji tyrimai padeda patikslinti šiuos skaičius.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marso branduolys greičiausiai susideda iš geležies ir sieros mišinio, bet įmanomos ir kitos priemaišos. Nustatyti sudėtį įmanoma nagrinėjant seisminius – planetos drebėjimų – duomenis, bet tam reikia žinoti, kaip garso bangos sklinda branduolio medžiagoje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Ne paslaptis, kad visos Saulės sistemos planetos patiria asteroidų ir kometų smūgius. Jų ypač daug buvo planetų jaunystėje, bet ir dabar kartkartėmis pasitaiko.
Prastos naujienos iš Marso: meteoritų analizės duomenys rodo, kad Marsas sausas kaip parakas (Video)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Šiuo metu Marso paviršius yra sausas, tačiau dažnai kalbama, kad po juo visai negiliai turėtų būti daug vandens ledo.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mėnulis greičiausiai susiformavo, kai į Žemę trenkėsi didelė protoplaneta. Jos išmesta medžiaga susisuko į palydovą. Panašiai galėjo nutikti ir Marse: jo šiauriniame pusrutulyje yra didžiulis krateris, dengiantis beveik 40% planetos paviršiaus.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Milžiniški cunamiai, sukelti asteroidų smūgių, prieš daugiau negu 3 mlrd. metų ritosi per dabartines Marso šiaurines lygumas, drastiškai pakeisdami Raudonosios planetos senovinių jūrų pakrančių reljefą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Artimiausią sekmadienį, spalio 19 d. Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo "Rosetta" nusileidimo aparatas "Philae", tėra vos 3 km skersmens nykštukas. Bet ar pamenate, kaip tas "nykštukas" atrodė modeliuotose nuotraukose virš Los Andželo? O štai Marso link švilpia 16 kartų didesnis sviedinys – 50 km skersmens kometa C/2013A1, dar vadinama Saiding Springu. 50 km – tai pusė kelio nuo Vilniaus ligi Kauno. O Marso skersmuo už Žemę mažesnis 2 kartus. Ar gali būti, kad sekmadienį negyvoje Raudonojoje planetoje gali įvykti pasaulio pabaiga?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kalnų randų supama žemuma pietiniame Marso pusrutulyje – vienas didžiausių smūginių kraterių Saulės sistemoje. Elados daubos skersmuo – 2,3 tūkst. km, gylis – daugiau kaip 7 km, o žemiausia vieta – 8,2 km gylio duburys.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai tikina, kad Marso atmosferą prieš keturis milijardus metų sunaikino paslaptingas katastrofinis įvykis. Tokią išvadą mokslininkams leido padaryti zondo „Curiosity“ atsiųsti duomenys.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jei kitais metais Marsas susidurtų su kometa C/2013 A1, jo klimatas po šios kosminės katastrofos smarkiai pasikeistų, mano mokslininkai. Tiesa, neaišku, ar Raudonajai planetai tokiu atveju grėstų globalinis atšilimas, ar atšalimas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Astronomai prognozuoja, kad 2014 m. spalį Marse gali įvykti planetinio masto katastrofa – į Raudonąją planetą gali rėžtis kometa C/2013 A1. Smūgis sukeltų sprogimą, kurio galia prilygtų 20 mlrd. megatonų, o smūgio vietoje atsivertų 500 km skersmens krateris, informuoja „RIA Novosti“.
|
||