Astronomai įsitikinę: net dvi planetos yra panašios į Žemę, kuriose gali egzistuoti gyvybė

Kepler-186f yra pirmoji atrasta Žemės dydžio planeta už Saulės sistemos ribų, kuri sukasi aplink žvaigždę dar gyvenamoje zonoje. Tai reiškia, kad planeta yra pakankamai toli nuo karštos žvaigždės, kad joje esantis skystas vanduo neišgaruotų.

Kad išsiaiškintų daugiau apie šią egzoplanetą, mokslininkai tyrime, publikuotame „Astronomical Journal“, naudojo simuliacijas, kurios padėjo išanalizuoti ir suprasti egzoplanetos sukimosi ašies dinamiką. Nuo jos priklauso kiek planeta yra pasvirusi ir kaip šis pasvyrimas keičiasi su laiku. Nuo pastarojo priklauso kiek ir kaip saulės šviesos patenka ant planetos paviršiaus, dėl to planetos pasvyrimas tampa atsakingas ir už klimatą bei metų laikus.

Mokslininkai sako, kad Kepler-186f ašies posvyris yra beveik toks pat kaip Žemės – tai yra, labai stabilus. Dėl to egzoplaneta gali turėti reguliarius metų laikus ir pakankamai stabilų klimatą. Tokie patys spėjimai galioja ir super Žemės dydžio egzoplanetai Kepler 62-f. Ji skrieja aplink žvaigždę maždaug 1,200 šviesmečių atstumų nuo mūsų.

Marsas – nepakankamai stabilus?

Ar tikrai ašies posvyris yra toks svarbus planetai? Nuspręsti galite patys. Mokslininkai sako, kad dėl nestabilaus Marso ašies posvyrio, ši kažkada galbūt vandeninga ir gyvybės turėjusi planeta tapo milžiniška dykuma.

„Marsas mūsų Saulės sistemoje yra toje zonoje, kurioje įmanoma gyventi, tačiau jo ašies posvyris niekada nebuvo stabilus ir varijavo nuo 0 iki 60 laipsnių. Tokie dideli ašies posvyrio pakitimai galėjo sąlygoti Marso atmosferos pokyčius ir paviršinio vandens išgaravimą“, – teigia Džordžijos technologijų instituto docentė Gongjie Li. Ji šiam tyrimui vadovavo kartu su Harvardo-Smitsonian astrofizikos centro absolventu Yutong Shan.

Kaip pavyzdį galima paimti Žemę. Jos ašies posvyris varijuoja nuo 22,1 iki 24,5 laipsnių. Kiekvieną maksimumą mūsų planeta pasiekia kas 10 tūkst. metų.

Planetos orbitos orientacinis kampas skriejant aplink žvaigždę gali kisti ir svyruoti dėl gravitacinės sąveikos su kitomis tos pačios sistemos planetomis. Jei orbita virpėtų tokiu pat greičiu, kaip planetos ašies sukimosi precedencija, ašies posvyris vis tiek kistų ir kartais net labai.

Kaip yra su palydovais?

Žemės palydovas Mėnulis prižiūri Žemės ašies posvyrius. Jis padidina mūsų planetos sukimosi ašies dažnį ir priverčia ją išsiskirti iš orbitos vibracijos. Tuo tarpu Marsas neturi pakankamai didelio palydovo, kuris šį darbą atliktų.

„Panašu, kad abi egzoplanetos labai skiriasi nuo Marso ir Žemės, nes sąveikauja silpniau su giminingomis planetomis. Mes nežinome ar egzoplanetos turi palydovų, tačiau mūsų skaičiavimai rodo, kad net ir be jų Kepler 186f ašies posvyris nesikeičia jau dešimtis milijonų metų“, – sako G.Li.

Kepler 186f yra mažiau nei 10 proc. didesnė už Žemę, bet jos masė, sudėtis ir tankis vis dar yra paslaptis. Ji apskrieja pagrindinę žvaigždę kas 130 dienų.

Pasak NASA, vidudienyje stovint ant Kepler 186f paviršiaus, pagrindinė žvaigždė, aplink kurią skrieja planeta, atrodytų panašaus ryškumo kaip Saulės ryškumas per saulėlydį Žemėje. Ši egzoplaneta yra viena iš 5 savo sistemos planetų ir yra „apsistojusi“ Gulbės žvaigždyne.

Kepler 62-f kurį laiką buvo labiausiai į Žemę panaši planeta iki kol mokslininkai aptiko 186f 2014 m. 62f yra maždaug 40 proc. didesnė už Žemę ir arba paviršiuje turi kietą paviršių arba yra padengta vandeniu. Egzoplanetą galima rasti Lyros žvaigždyne ir ji yra tolimiausia planeta iš visų 5 skriejančių aplink žvaigždę.

Žinoma, tokie spėjimai nereiškia, kad ezgoplanetose tikrai yra vandens arba gyvybės, tačiau abi jos yra puikios kandidatės abiems šiems dalykams.

„Mūsų tyrimas yra pirmasis, kuris analizuoja klimato stabilumą egzoplanetose ir padeda geriau suvokti šias, galbūt gyvenamas, planetas“, – tegia G.Li.

„Aš nemanau, kad mes pakankamai gerai suprantame iš kur atsiranda gyvybė, kad nustatytume jos egzistavimą planetose su nereguliariais metų laikais. Net ir Žemėje, gyvybė yra labai skirtinga ir yra parodžiusi neįtikėtiną ištvermingumą įvairiose pavojingose aplinkose. Žinoma, planetoje, kurioje klimatas yra stabilus, gyvybei užsimegzti būtų kiek patogiau“, – teigia tyrimo bendraautorius Yutong Shan.

Parengta pagal sciencealert.com