Šis eksperimentas daug ką parodys apie sekso perspektyvas kosmose: Tarptautinėje Kosminėje Stotyje jau plaukioja žmonių spermatozoidai

Mikrogravitacija ir sperma mokslininkus domina jau seniai. Dar 1988 metais mokslininkai buliaus spermos mėginį iššovė raketa į didelį aukštį ir leido jai nukristi. Tas kritimas simuliavo mikrogravitaciją ir mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad spermatozoidai tokiomis sąlygomis plaukia greičiau. Tai yra svarbu žinoti, nes ateityje žmonės tikrai dauginsis kosmose. Norėdami išsigelbėti mes imsime ieškoti kelių į kitas planetas, o sėkmingai kelionei gali prireikti ir ne vienos kartos. Dabar tai sunku įsivaizduoti, bet žmonijos ambasadoriais galimai taps kosmose gimę žmonės.

Kad ir kas bus ateityje, spermatozoidus kosmose tirti reikia dabar. Todėl į Tarptautinę Kosminę Stotį ir buvo atgabenti buliaus ir žmogaus spermos mėginiai. Kol kas mėginiai tebuvo atitirpdyti ir eksperimentas buvo pradėtas. Manoma, kad rezultatai bus panašūs į anksčiau atliktų eksperimentų. Pavyzdžiui, MIR kosminėje stotyje bendras Rusijos ir JAV mokslininkų eksperimentas parodė, kad papildomas greitis tik sujaukia jūros ežių spermatozoidų elgesį - prasiskverbimas į kiaušialąstę yra sudėtingesnis. Išsamesni tyrimai parodė, kad gravitacijos trūkumas sujaukia spermatozoidų biocheminę būseną. Taigi, net po visų šių eksperimentų niekas nežino, ar spermatozoidai kosmose gali apvaisinti.

Taigi, liepos 12 dieną TKS buvo atitirpintas dar vienas spermos krovinys. Kai mėginys pasiekė kambario temperatūrą, spermatozoidai buvo patalpinti į skystį, kuris ragina juos užsiimti savo pagrindinėmis funkcijomis. Šiame skystyje dėl etinių priežasčių kiaušialąsčių būti negali, tačiau spermatozoidai to nežino. Šiuo metu spermatozoidai yra filmuojami, tačiau manoma, kad rezultatai bus panašūs į prieš tai atliktus tyrimus - spermatozoidai bus aktyvuoti lėčiau, bet plauks greičiau.

Mokslininkams ypač įdomu kaip suveiks spermatozoidų sistema, išskirianti specialų fermentą, kuris leidžia prasiskverbti pro kiaušialąstės sieną. Jei ši funkcija nesutriks, žmonijos ateitis bus pakankamai šviesi - spermatozoidai tikriausiai bus tinkami apvaisinimui. Įdomu tai, kad šie eksperimentai gali padėti gydyti nevaisingumą Žemėje - geresnis biocheminių reakcijų supratimas gali atverti kelius naujoms terapijoms.

O kaip dėl sekso kosmose? Nors sklando gandų, kad tai jau yra įvykę, oficialiai nieko panašaus niekada nebuvo. Kai kurie mokslininkai mano, kad ateityje į kitas planetas keliaujančiuose erdvėlaiviuose turės būti specialūs įrenginiai, padedantys žmonėms mylėtis - mikrogravitacijoje tai gali būti ir sunku, ir pavojinga. Taip pat neaišku, ar iš to bus kokios naudos - gali būti, kad natūralus apvaisinimas yra fiziškai neįmanomas, nepriklausomai nuo to, kaip spermatozoidai plaukioja tuose mėginiuose dabar - moters reprodukcinis traktas nėra laboratorinis indas.