Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
2005 metais Japonijos zondas Hajabusa lankėsi asteroide 25143 Itokava. Nusileidęs ant paviršiaus, jis paėmė keletą uolienų mėginių ir 2010 metais parskraidino juos į Žemę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar asteroido fosfatų mineralų analizė atskleidė, kaip šis kūnas susiformavo. Išmatavę urano ir švino izotopų santykius, mokslininkai nustatė, kad Itokava patyrė du reikšmingus sukrėtimus: prieš 4,6 milijardo metų buvo karštas ir minkštas, o prieš pusantro milijardo metų išgyveno stiprų smūgį. Tai reiškia, kad Saulės sistemos jaunystėje asteroidas susiformavo kaip didesnio kūno dalis, o prieš 1,5 milijardo metų tas kūnas susidūrė su kitu ir subyrėjo į šipulius, vienas iš kurių yra Itokava. Taip pat nustatyta, kad Itokavos cheminė ir mineralinė sudėtis atitinka gana dažnai į Žemę nukrentančių mažai geležies ir kitų metalų turinčių asteroidų sudėtį. Tad gali būti, kad Itokava kilo iš to paties motininio kūno, kaip ir šie. Visgi smūgis, atskyręs Itokavą, įvyko ne tuo pat metu, kaip smūgiai, sukūrę žinomus meteoritus, taigi motininio kūno istorija turėtų būti gana sudėtinga. Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports. |