| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Kiek iš tikro reikia vandens, kad planetoje atsirastų gyvybė? Tai gali nutikti ne tik Žemėje
|
(
(
Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną - jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet pastaruoju metu aptiktos kelios planetos, kurių nemažą masės dalį sudaro vanduo. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Visą tokių planetų paviršių greičiausiai dengia kilometrų storio vandenynas, o sausumos nėra apskritai. Naujame tyrime nagrinėjama, kaip tikėtina biomasės augimo sparta galėtų priklausyti nuo sausumos ir vandens ploto planetos paviršiuje. Kuo planetoje vandens mažiau, tuo daugiau joje bus dykumų, o dykumose biomasė auga lėtai, todėl ir planeta greičiausiai bus mažai gyvybinga. Tuo tarpu daug vandens turinčiose planetose nėra iš kur atsirasti fosforui, kuris yra būtinas elementas visai gyvybei Žemėje. Nors kitose planetose gyvybė nuo žemiškosios gali skirtis kardinaliai, visgi panašiai gyvybei vystytis aukšta tikimybė yra tik planetose, kurių paviršiuje vandens yra nuo 30 iki 90%. Artimoje ateityje naujos stebėjimų misijos leis tyrinėti pavienių egzoplanetų savybes; šis atradimas padės geriau atsirinkti, kuriose iš jų verta ieškoti gyvybės pėdsakų. Tyrimo rezultatai arXiv. | ||||||
Įdomiausi
.png)
100
(0)
.jpeg)
