E. Musko „Tesla“ į kosmosą pakėlė ne tik „Starmaną“, bet ir vieną paslaptingą, mažą objektą, kuris kosmose turėtų ištverti milijonus metų, o jo tikslas tiesiog beprotiškai grandioziškas ir vertas geriausių fantastinių filmų

Tačiau visiems kalbant apie patį automobilį ir jame patogiai įsitaisiusį manekeną „Starmaną“, dėmesio nuošalyje liko dar vienas paslaptingas ir mažas objektas, sukurtas taip, kad net ir tokioje atšiaurioje erdvėje kaip kosmosas ištvertų milijonus (o galbūt net milijardus) metų.

Tai miniatiūrinė laikmena „Arch“ (tarti reikėtų „Ark“), sukurta ilgalaikiam duomenų saugojimui, ir šis už monetą neką didesnis diskinis kvarco kristas savyje saugo ištisas užšifruotas bibliotekas.

Pasak „Arch Misijos Fondo“ (angl. Arch Mission Foundation) – pelno nesiekiančio fondo su būstine Kalifornijoje – tokie „Archai“ „gali išsaugoti ir skleisti žmonijos žinias per erdvę ir laiką ir erdvę, ateities kartoms“.

„Arch“ atrodo tarsi sumažintas DVD ar „Blu-ray“ diskas, bet jo atminties talpa gerokai viršija diskus, kuriuos daugelis turbūt dar turime namuose.

Soutamptono universiteto (Didžioji Britanija) profesoriaus Peterio Kazansky’io sukurta technologija teoriškai gali sutalpinti apie 360 terabaitus duomenų – t. y. tiek, kiek sutalpinti reikėtų 7000 „Blu-ray“ diskų.

Bet už duomenų talpą dar įspūdingesnis laikmenos „garantinis laikas“ – sakoma, kad pirmieji du diskai, „Arch 1.1“ ir „Arch 1.2“ yra dvi ilgaamžiškiausios žmonijos sukurtos duomenų laikmenos ir stabiliomis (teoriškai) turėtų išlikti 14 milijardus metų, dėl „5D duomenų laikmenos“, sukurtos duomenis lazeriu įrašant į kvarco silicio nanostruktūras.

Ir „Arch 1.2“ šiuo metu keliauja Elono Musko „Tesla Roadsteryje“ daugiau nei 12 000 km/h greičiu, o jame įrašyta JAV rašytojo Isaaco Asimovo „Fondo“ trilogija – mokslinės fantastikos pasakojimas, kurio pagrindinė tema – žmonių žinių ir kultūros išsaugojimas plačioje ir atšiaurioje Visatoje.

Ši misija idealiai sutampa su „Arch“ kūrėjo siekiais, rašo „Science Alert“. Laikmenos kūrėjai šį konkretų diską net pavadino „Saulės biblioteka“ (angl. Solar Library).

„Saulės biblioteka“ suksis apie Saulę milijardus metų, – teigia projekto bendrakūrėja Nova Spivack. – Įsivaizduokite tai kaip žinių žiedą, besidriekiantį apie Saulę. Tai tik pirmasis epinis žmonijos projekto žingsnis kuriant, užšifruojant ir skleidžiant mūsų duomenis Saulės sistemoje ir už jos ribų“.

Planuojami ir tolimesni „Kosminės bibliotekos“ iškėlimai į kosmosą – trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose į dangų turėtų kilti „Mėnulio“ ir „Marso“ bibliotekos, kurios kuruojamas atsargines žmonijos žinių kopijas į Mėnulį ir Marsą – o tikimasi, kad pastarasis diskas taps ir naudinga pagalba būsimiems Raudonosios Planetos kolonistams, kuri padės išskleisti Marse vietinį žinių tinklą.

Bet jei jau tai jums atrodo pakankamai ambicinga – galutinis projekto tikslas dar grandioziškesnis, teigia „Science Alert“.

„Galiausiai sujungus „Arch“ bibliotekas ir duomenų saugojimo įrenginius, per decentralizuotą skaitymo-rašymo duomenų mainų tinklą, kuris nusidrieks per visą Saulės sistemą, mes pradėsime auginti ir dalintis kolektyvine decentralizuota biblioteka, kurioje bus sutelkta viskas, ko mes išmokstame, kiekvienoje mūsų sistemos planetoje ir ten už jos ribų – priklausomai nuo to, kaip kosmose skleisimės mes patys“, – teigia N.Spivack.

Tiesa, mažytė detalė – „Tesla Roadster“ orbitos modeliavimo tyrimas rodo, kad Elono Musko automobilis (tiksliau, jo liekanos) per kelias dešimtis milijonų metų rėšis į Venerą arba į Žemę. Jų vertinimu, tikimybė, kad kosminis automobilis pataikys į Žemę per 1 milijoną metų yra 6 procentai, į Venerą – 2,5%. Ar tokia galimybė „Saulės sistemos bibliotekos“ kūrėjų planuose buvo numatyta, neskelbiama.