NASA aptiko naują Saturną ir net kelias gyvybei palankias žvaigždes

Sujungus iš TESS gautus stebėjimų duomenis, sausio mėnesį buvo aptiktos trys egzoplanetos. Dabar TESS surinkti duomenys leido nustatyti dar vieną – Saturno dydžio – egzoplanetą.

TOI 197.01 vadinamas „karštuoju Saturnu“. Naujai atrastoji planeta panaši į mums žinomą žieduotąjį milžiną, ir sukasi artimoje savo žvaigždės orbitoje, žvaigždę apskriedama per 14 dienų. Artima žvaigždei orbita reiškia, kad planetos paviršiuje vyrauja didelės temperatūros. Planeta aprašyta naujame tyrime, o šis bus publikuotas „The Astronomical Journal“.

Asteroseismologai aptiko planetą tyrinėdami seismines bangas, vadinamas „žvaigždžių drebėjimais“ (angl. starquakes) – jų metu keičiasi žvaigždės šviesis. Astronomai gali nustatyti žvaigždės amžių, taip pat masę ir spindulį. Sujungiant šiuos duomenis su kitais stebėjimais, atskleidžiamos aplink žvaigždes besisukančių egzoplanetų savybės.

Atrastasis „karštasis Saturnas“ – tai dujų milžinas, devynis kartus didesnis už Žemę, o jo masė mūsų planetos masę viršija 60 kartų. Žvaigždė, apie kurią sukasi naujai atrasta planeta, yra 5 milijardų metų senumo ir yra kiek sunkesnė bei didesnė už mūsų Saulę.

TESS (angl. Transiting Exoplanet Survey Satellite) į orbitą pakilo praėjusių metų balandį – ir pakeitė egzoplanetų paiešką ligtol vykdžiusį kosminį Keplerio teleskopą. Tačiau TESS gali tyrinėti teritoriją, 400 kartų didesnę už tą, kurią galėjo tyrinėti Kepleris. Per artimiausius dvejus metus keturios palydove įrengtos plataus kampo kameros stebės skirtingus dangaus sektorius – ir tai mokslininkams leis žvalgytis po beveik visą dangų.

O šią savaitę mokslininkai sudarė sąrašą žvaigždžių, kurios gyvybės prasme atrodo labiausiai žadančios.

Kataloge yra 1822 žvaigždės, kurias TESS galėtų stebėti – nes jos turi planetas, kurios yra šiek tiek didesnės už Žemę ir sukasi savo žvaigždės gyvybei tinkamoje zonoje. Gyvybei tinkama zona – vadinama „Goldilocks“ – tai zona, kuri yra pakankamai šilta, kad planetos paviršiuje būtų skystas vanduo, bet ir ne per karšta – o skystas vanduo yra mums žinomų gyvybės formų pagrindas.

Kataloge yra 408 žvaigždės, kurios galėtų turėti Žemės dydžio planetas, gaunančias panašų kiekį spinduliuotės, kiek mes gauname iš mūsų Saulės. Taip pat numatytos ir 227 žvaigždės, šalia kurių TESS galėtų vykdyti platesnio masto paieškas, tikintis rasti ir vėsesnių (pavyzdžiui, kaip Marsas) planetų.

NASA tikisi, kad TESS surinks 1500 egzoplanetų katalogą, bet misijos potencialas – dar didesnis, skelbia CNN. Ir šis duomenų rinkimas pasitarnaus vėlesnėms misijoms – pavyzdžiui, James Webb teleskopui, kuris į kosmosą turėtų pakilti 2021 m. kovo 30 d.