Mokslininkai artėja prie atsakymų - kokios kometos ir asteroidai Žemei sunešė vandenį?

Pavyzdžiui, vandens molekulės būna kelių tipų – kartais vieną arba abu vandenilio atomu pakeičia sunkesni deuterio izotopai, turintys vieną papildomą neutroną; toks vanduo vadinamas sunkiuoju. Teoriškai Žemėje esančio sunkaus ir įprasto vandens kiekio santykis turėtų atitikti jį atnešusių objektų vandens savybes. Tačiau Saulės sistemos kometose sunkaus vandens dalis yra žymiai didesnė, nei Žemėje.

Asteroiduose sunkaus vandens dalis panaši į Žemės, bet apskritai vandens ten labai nedaug. Bent jau taip buvo įprastai manoma, tačiau nauji asteroido Itokawa mėginių tyrimai rodo ką kita. Dar 2005 metais Japonijos zondas Hayabusa paėmė asteroido paviršiaus medžiagos mėginių ir 2010 metais juos pargabeno į Žemę.

Dabar keletas mėginių išnagrinėti, ieškant juose vandens molekulių. Nustatyta, kad jų ten yra, ir visai nemažai – 0,07-0,1% mėginių masės. Tai yra didesnė masės dalis, nei Žemėje.

Tiesa, įvertinta, kad asteroidas, iš kurio kadaise susiformavo Itokawa, vandens greičiausiai turėjo 2-5 kartus mažiau, bet ir tai yra palyginami skaičiai su vandens gausa Žemėje. Be to, asteroido mėginiuose aptikta deuterio gausa visiškai atitinka jo gausą Žemės vandenyje.

Taigi tokie asteroidai, kaip Itokawa, galėjo būti Žemės vandens šaltinis. Manoma, kad šie asteroidai formavosi 0,3-3 astronominių vienetų atstumu nuo Saulės, ir sistemos jaunystėje dažnai nukrisdavo į planetas. Tai nėra galutinis atsakymas, kaip Žemėje atsirado vanduo, bet svarbi dėlionės dalis.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.