| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Paskelbta apie pirmos tokios superkritinės, stipriai įmagnetintos baltosios nykštukės atradimą - kuo šis atradimas toks svarbus?
|
(
(
Saulės masės žvaigždės, baigusios savo gyvenimus, virsta baltosiomis nykštukėmis – labai karštais ir tankiais kūnais, sudarytais daugiausiai ir anglies ir deguonies. Viena aplink kitą besisukančios dvi baltosios nykštukės gali susijungti į vieną. Jei tokio susidūrimo produkto masė viršija 1,4 Saulės masės – vadinamą Chandrasekharo ribą – objektas turėtų sprogti kaip supernova. Tačiau teoriniai modeliai rodo, kad jei objektas turi labai stiprų magnetinį lauką, jis gali išgyventi kelias dešimtis tūkstančių metų iki sprogdamas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar paskelbta apie pirmos tokios superkritinės, stipriai įmagnetintos, baltosios nykštukės atradimą. Atrasta žvaigždė yra labai karšta – jos paviršiaus temperatūra siekia 200 tūkstančių laipsnių ir dešimt kartų viršija įprastą baltųjų nykštukių paviršiaus temperatūrą, – o masė viršija Chandrasekharo ribą. Taip pat aišku, kad žvaigždė susiformavo neseniai, mat ją gaubia sparčiai plintantis dujų apvalkalas. Tai yra objektą suformavusio baltųjų nykštukių susiliejimo palikimas: dalis nykštukes sudarančios medžiagos buvo išmesta į šalis 16 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Atskirti šį objektą nuo galimai susiformavusio po įprastesnės žvaigždės mirties leidžia tai, kad išmesta medžiaga praktiškai neturi vandenilio ar helio. Žvaigždžių, net ir baigiančių gyvenimą, išoriniai sluoksniai sudaryti daugiausiai iš šių dviejų elementų, tad iš jų sudarytas ir po žvaigždės mirties plintantis apvalkalas. Tuo tarpu baltosios nykštukės lengviausių elementų beveik neturi, taigi ir apvalkale jų nėra. Laikui bėgant apvalkalo plėtimasis lėtės, o jo masė, kaip ir vandenilio bei helio kiekis, – didės. Galiausiai centrinis objektas turėtų kolapsuoti dėl savo gravitacijos ir sprogti kaip supernova. Šis atradimas padeda geriau suprasti žvaigždžių liekanų evoliuciją, taip pat fizikinius procesus, vykstančius ekstremaliomis sąlygomis, kurie gali pasitarnauti ir kuriant naujas technologijas. Tyrimo rezultatai arXiv. | ||||||
Įdomiausi
124
(0)
.png)
