Mokslininkai aptiko dvi į Jupiterį panašias planetas

Yra hipotezių, kad tokia konfigūracija būtina gyvybės egzistavimui: masyvaus Jupiterio gravitacija „patraukia“ kometas ir asteroidus, kurie galėtų kelti pavojų Žemei, ir leidžia gyvybei planetoje vystytis milijonus metų be didesnių sukrėtimų.

Hipotezę galėtume patikrinti, atradę panašių egzoplanetų sistemų ir lygindami jas su sistemomis, turinčiomis labai skirtingą konfigūraciją. Tačiau aptikti Jupiterio analogą prie kitos žvaigždės labai sudėtinga: jo poveikis žvaigždės judėjimui yra mažytis, o ratą aplink Saulę jis apsuka per 12 Žemės metų. Įprastais metodais tokią planetą aptikti užtruktų ilgiau nei 30 metų – daugiau, nei praėjo nuo pirmosios egzoplanetos atradimo.

Bet dabar, apjungę du metodus, mokslininkai aptiko dvi į Jupiterį panašias planetas. Tam jie pasitelkė radialinių greičių metodą – planetos gravitacijos poveikio žvaigždės judėjimui matavimą – ir tiesioginę fotografiją, kai toli nuo žvaigždės esanti planeta aptinkama užblokavus pačios žvaigždės šviesą.

Pirmiausia, naudojant radialinių greičių metodą, identifikuotos žvaigždės, galimai turinčios kompaniones. Tų kompanionių savybės kol kas nėra žinomos, bet turimi duomenys leido įvertinti, kur netoli žvaigždės verta jų ieškoti. Tai, savo ruožtu, leido sukonfigūruoti fotografavimo sistemą, padidinant šansą kompanionę aptikti. Ištyrus 20 įdomių sistemų, šešiose pavyko ne tik pamatyti kompanionę, bet ir nustatyti jos orbitą. Trys iš šių objektų pasirodė esą planetos – viena aptikta jau seniau ir dvi naujos.

Apskritai 15 tyrinėtų žvaigždžių greičiausiai turi planetinės masės palydoves, bet nustatyti jų savybes tiksliau taps įmanoma tik su daugiau stebėjimų. Surinkę daugiau informacijos apie toli nuo žvaigždžių besisukančius Jupiterio analogus, galėsime tyrinėti tose sistemose esančių uolinių planetų savybes ir nustatyti, ar į jas kometos ir asteroidai trenkiasi dažniau, nei į neturinčias apsaugos.