Marsas atsirūgo: smarkiai išaugo su gyvybine veikla siejamų dujų lygis

Praėjusią savaitę mokslininkai sukruto išgirdę, kad NASA marsaeigis „Curiosity“ Geilo krateryje užfiksavo itin aukštą metano koncentraciją – Žemėje šias dujas gamina mikrobai ir kiti gyvi sutvėrimai.

„Curiosity“ valdytojai, dirbantys NASA Reaktyvinių variklių laboratorijoje Pasadenoje, atšaukė savo savaitgalio planus vien tam, kad galėtų pakartoti stebėtiną rezultatą pateikusį marsaeigio eksperimentą ir galbūt taip gauti tvirtesnių ženklų, kad Marse esama gyvybės. Tačiau antrasis duomenų rinkimo bandymas parodė, kad metano koncentracija aplink „Curiosity“ grįžo į normos ribas – iš esmės neaptinkamą 1 dalelės milijarde (1 ppb) lygį.

Vos keliomis dienomis anksčiau buvo užfiksuotas neįtikėtinas metano koncentracijos šuolis – 21 ppb, tvirtina eksperimento „Sample Analysis at Mars“ (SAM) vykdytojai.

„Debesėlis atėjo ir debesėlis nuėjo“, – astrobiologų suvažiavime Belvju mieste (JAV) sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Paulas Mahaffy.

„Metano paslaptis iki šiol neišspręsta. Mes dabar labiau nei bet kada motyvuoti toliau vykdyti matavimus ir surėmus galvas aiškintis, kaip Marso atmosferoje elgiasi metanas“, – Reaktyvinių variklių laboratorijos, kuri ir sukūrė „Curiosity“, pranešime cituojamas misijos mokslininkas Ashwinas R. Vasavada.

Metaną gali gaminti mikroorganizmai, pavyzdžiui, gyvenantys gyvų organizmų žarnynuose, bet tos dujos gali susidaryti ir grynai geologinių procesų metu, be jokios gyvybės. Marse dėl Saulės šviesos ir kitų cheminių reakcijų šios dujos turėtų labai greitai išnykti.

Marso paviršiuje ir orbitoje esančių robotų rinkinys jau kurį laiką stebi metano lygį Raudonojoje planetoje. Ir laikas nuo laiko Marsas iš tiesų nudžiugina – tai šen, tai ten pastebimas metano gūsis.

Mokslininkai iki šiol negali užtikrintai pasakyti, iš kur šios dujos randasi ir koks yra jų šaltinis. Pirmieji ženklai, kad Marso atmosferoje yra metano, gauti iš Žemės teleskopų, taip pat iš Eusopos kosmoso agentūros 2003 metais paleisto Marso orbitoje besisukančio zondo „Mars Express“. 2013 metais ir „Curiosity“, ir „Mars Express“ registravo metano koncentracijos padidėjimą iki 7 ppb – šis padidėjimas truko bent du mėnesius.

Tačiau naujesnis Marso zondas – ESO „Trace Gas Orbiter“, Marsą pasiekęs 2016 metais, jokių metano koncentracijos padidėjimo požymių neužfiksavo. „Mars Express“, virš Geilo kraterio praskridęs tą pačią dieną, kai „Curiosity“ užfiksavo metano piką, savo tos dienos duomenų dar neperdavė.

Europos mokslininkai kol kas dar tik analizuoja abiejų savo orbitinių zondų duomenis.

„Kol šis darbas nebus užbaigtas, nieko daugiau pasakyti negalime“, – sakė už „Mars Express“ įrankio, matuojančio metano koncentraciją duomenų analizę atsakingas Marco Giuranna.

Kol kas dr. M.Giuranna gali pasakyti tik tiek, kad šis metano šuolis neatrodo smarkiai skirtingas nuo 2013 m. įvykio, kurį stebėjo ir „Curiosity“, ir „Mars Express“.