Kiek iš tikro vandens yra Mėnulyje? Palyginimas su Merkurijumi rodo, kad iki šiol buvę spėjimai - neteisingi

Ištyrę 2000 Merkurijaus kraterių, mokslininkai nustatė, kad arčiau ašigalių esantys krateriai yra seklesni – tai žymi niekad neištirpstančio ledo sankaupas, kurių gylis gali siekti iki 50 metrų. Analogiška 12000 Mėnulio kraterių analizė parodė tokį patį sąryšį, taigi panašu, kad Mėnulio krateriai turi tiek pat ledo, kiek ir Merkurijaus.

Sekliausių Mėnulio kraterių padėtys atitinka anksčiau aptiktus arti paviršiaus esančio vandens ledo telkinius. Šis atradimas labai svarbus, planuojant žmonių keliones į Mėnulį – vanduo bus reikalingas ne tik žmonėms gerti, bet ir raketų kuro ir deguonies gamybai.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Geoscience.

Iš kitos pusės, tamsiuosiuose krateriuose esantis vandens ledas nėra amžinas. Nors jo niekad nepasiekia Saulės spinduliai, visgi Saulės vėjas bei mikrometeoroidai gali išgarinti vandens molekules. Kometos, kartais pataikančios į Mėnulį, gali grąžinti kažkiek vandens; per tūkstančius metų Mėnulio krateriuose vyksta vandens apytakos ratas. Išgaruojančio vandens kiekis yra labai nedidelis – 40 kilometrų skersmens krateris išmeta maždaug gramą vandens per valandą – bet ir toks skaičius yra reikšmingas.

Ateityje tuo gal pavyks ir pasinaudoti, pavyzdžiui gaudant garuojantį vandenį, prieš jam pabėgant iš Mėnulio.

Šiuo metu toks atradimas svarbus iš esmės tuo, kad parodo, jog Mėnulis nėra toks statiškas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.