Mėnulis
.


Mėnulio paviršiuje gausybė kraterių, kurių dugne atsiveria gilesni ir senesni palydovo sluoksniai, o aplinka nusėta iš kraterio išmestomis dulkėmis. Vienas toks milžiniškas krateris yra Šriodingerio slėnis maždaug 300 kilometrų nuo pietų ašigalio, tolimojoje palydovo pusėje.


Tyrimas rodo, kad tolimoje praeityje Saulės sistemos planetų palydovai galėjo turėti žiedus, panašius į Saturno, bet vėliau jie išnyko.


Netrukus po to, kai susiformavo Žemė, į ją atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Vienas iš susidūrimo padarinių – Mėnulis, kuris susiformavo iš Žemės medžiagos, išmestos į orbitą.


Japonų astronomas ką tik įamžino įspūdingą momentą, kaip į Mėnulį tėškiasi kosminis objektas. Susidūrimo metu užfiksuotas ir sprogimo žybsnis.


Keliauti į Mėnulį nėra lengva. Mūsų gamtinis palydovas skrieja aplink Žemę vidutiniškai 384 400 kilometrų atstumu. Taigi, kiek laiko užtrunka pasiekti mūsų artimiausią kaimyną – nuo tos akimirkos, kai pakyla kosminis laivas?


Didžiausias Mėnulio krateris – apvalus. Mėnulio pietuose, daugiau tolimojoje pusėje, esantis vadinamasis Pietų ašigalio – Aitkeno baseinas (SPA) yra didžiausias patvirtintas krateris Saulės sistemoje. Jis atsirado, kai į jauną Mėnulį prieš 4,33 milijardo metų trenkėsi milžiniškas asteroidas. Koks buvo jo dydis ir smūgio trajektorija?


Mokslininkai paskelbė pirmąją išsamią analizę apie Mėnulio dirvožemio ir uolienų mėginius, kuriuos Kinija šiais metais atgabeno iš tolimosios Mėnulio pusės, skelbia CNN.


Žemė, kaip žinome, po kieta pluta slepia skystą mantiją ir branduolį (ir dar kietą branduolį pačiame centre). O kaip Mėnulis?


2024 m. spalio 17 d. mūsų laukia didžiausias metų supermėnulis. Mėnulis bus neįprastai arti Žemės, todėl atrodys didesnis ir šviesesnis nei įprastai. Kometa C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS), matoma ir Lietuvoje, gali būti papildoma spalio mėnesio superpilnaties atrakcija.


Nuo „Apollo“ misijų laikų žinome, kad Mėnulis yra ypatingai sausas. Astronautų pargabenti grunto mėginiai vandens arba visai neturi, arba turi vos vieną-kitą molekulę.


COVID-19 Žemėje sukėlė ir tebekelia chaosą. Remiantis nauju tyrimu, jo poveikis neapsiribojo vien mūsų planeta – dėl šios infekcijos paskelbtas karantinas galėjo netiesiogiai paveikti ir Mėnulio paviršių, skelbia „IFLScience“.