Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Vienas iš svarbiausių kiekvieno erdvėlaivio komponentų yra energijos šaltinis, dažnai – Saulės baterijos. Taip pat šis komponentas yra vienas iš pažeidžiamiausių, kol erdvėlaivis dar yra Žemėje. Taigi įprastai erdvėlaiviai į kosmosą siunčiami sulankstyti, o nuskridę ten turi išskleisti Saulės baterijas tarsi sparnus. Šiam procesui gali pakenkti daugybė techninių ar fizinių kliūčių, nuo programų užlūžimo iki mikrometeoritų smūgių. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Didelę dalį problemų būtų galima išspręsti, jei Saulės kolektorius erdvėlaiviai tiesiog pasistatytų kosmose. Liepos mėnesį NASA kompanijai Made in Space skyrė finansavimą sukurti ir išbandyti būtent tokią sistemą, o dabar paskelbta daugiau detalių apie planuojamus bandymus. Erdvėlaivis Archinaut One turėtų būti išbandytas 2022 metais. Šiuo metu svarstomos dvi dizaino koncepcijos, abi paremtos trimačio spausdinimo technologijomis. Vienas erdvėlaivio variantas susidėtų iš aštuonkampio kanistro su žaliavomis ir aplink jį išdėstytų sistemų, kurios galėtų spausdinti reikalingus komponentus, pavyzdžiui komunikacijų antenas. Antrasis variantas – spausdintuvas su keliomis robotinėmis rankomis, kuris nebūtų ribojamas kartu atsiskraidinamų žaliavų kiekiu. Žinoma, bandomasis erdvėlaivis kažką pagaminti galės tik iš medžiagų, kurias atsineš kartu su savimi, tačiau net ir tokia sistema leistų padaryti erdvėlaivius atsparesnius, nes skrydžio metu jie turėtų daug mažiau gležnų jungčių, o vėliau, kosmose, galėtų pasigaminti netgi labai didelius Saulės kolektorius. Tolimesnėje perspektyvoje panašios sistemos galėtų gaminti erdvėlaivių komponentus kosmose iš medžiagų, išgaunamų iš asteroidų, taip sutaupant daugybę resursų, šiuo metu sunaudojamų pakeliant medžiagas nuo Žemės paviršiaus. |