Aiškėja, koks klimatas buvo Marse - nuo šilto ir vandeningo iki ledynų

Naujame tyrime bandoma nustatyti, kuris klimato modelis teisingesnis, remiantis uolienų tyrimais įvairiose Žemės vietose.

Pasirodo, Žemės paviršiuje esančių nuosėdinių uolienų pobūdis priklauso nuo klimato sąlygų: šaltose vietose, kur skystas vanduo prateka nedažnai, formuojasi menkai kristališki silikatai, o šiltose, plaunamose gausaus lietaus – kristalinės molingos uolienos.

Šiandieninės žinios apie Marso paviršiaus uolienas rodo, kad jaunesnės uolienos yra menkai kristališkos, o senesnės – labiau kristalizuotos. Taigi galima teigti, jog Marsas pačioje jaunystėje buvo šiltas ir vandeningas, o vėliau atšalo ir suledėjo.

Tiesa, kol kas dar neaišku, kaip sparčiai vyko ši transformacija ir kiek laiko truko viena ar kita fazė. Atsakymų į šiuos klausimus padės ieškoti Mars 2020 marsaeigis.

Tyrimo rezultatai pristatyti Goldschmidt geochemijos konferencijoje.

Kitame tyrime irgi nagrinėjamas Marso vandens likimas, šįkart – remiantis druskų nuosėdų sudėtimi ir padėtimis Marso paviršiuje.

Druskų Marse yra tiek daug, kad jos negalėjo susiformuoti per vieną išgaravimą – planetoje turėjo vykti vandens apytakos ratas, kiekvieno ciklo metu plutoje užrakinantis šiek tiek anglies dvideginio. Apytakos rato egzistavimas reiškia, kad kadaise Marso paviršius buvo pakankamai šiltas popaviršinio vandens srovėms egzistuoti.

Apskaičiavę tikėtinas ciklo savybes mokslininkai nustatė, kad druskų nusodinimas galėjo vykti pakankamai ilgai, kad pašalintų beveik visą anglies dvideginį iš pirmykštės Marso atmosferos. Tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl planeta laikui bėgant atšalo – mažėjantis anglies dvideginio kiekis nebegalėjo išlaikyti šilumos.

Tyrimo rezultatai publikuojami Earth and Planetary Science Letters.