Kosmonautika ir kosminiai tyrimai
.


Ilgalaikės Mėnulio misijos sėkmę lems galimybė panaudoti vietinius išteklius, kad astronautai nebūtų priklausomi nuo nuolatinio aprūpinimo iš Žemės. Tai svarbu tiek dėl logistikos, tiek dėl kainos: vieno kilogramo krovinių gabenimas į Mėnulį gali kainuoti 100 tūkstančių dolerių. Taigi kosmoso agentūros intensyviai ieško būdų, kaip išnaudoti vietinius resursus.


Plutonas yra nykštukinė planeta, kurią iki šiol aplankė tik vienas erdvėlaivis – „New Horizons“.


Dar prieš tai, kai pirmieji žmonės 1968 m. gruodį apskrido Mėnulį, tai padarė du ropliai, skridę sovietiniu erdvėlaiviu.


Inžinieriai pasiūlė erdvėlaivį pavadinimu „Chrysalis“, kuris ateityje galėtų padėti žmonėms pasiekti potencialiai gyvenamą planetą Kentauro Proksima b. Erdvėlaivis galėtų gabenti iki 2400 žmonių, tačiau pats skrydis užtruktų šimtmečius.


NASA planuoja paspartinti branduolinio reaktoriaus statybą Mėnulyje, o tikslinė data – 2030 m. Šis projektas yra dalis didžiojo Jungtinių Valstijų tikslo grįžti į Mėnulį. Šį kartą amerikiečiai nori įkurti nuolatinę bazę Mėnulio paviršiuje, kurioje galėtų gyventi žmonės ilgą laiką.


Žmonės tyrinėja kosmosą jau beveik 70 metų, tačiau tik mikroskopinė mūsų objektų dalis paliko arba paliks Saulės sistemą ateinančiais metais.


Vienas iš pagrindinių būsimos misijos į Raudonąją planetą bruožų yra tai, kad sraigtasparniai bus paleidžiami į Marso atmosferą, o ne iš nusileidimo aikštelės paviršiuje. Misijos startas numatytas 2028 m.


2022 metais NASA zondas „DART“ tyčia atsitrenkė į asteroidą Dimorfą – taip buvo bandoma pakeisti jo orbitą aplink didesnį asteroidą Didymą. Tai buvo pirmasis bandymas praktiškai išbandyti asteroidų nukreipimo technologiją.


Pagal neseniai paskelbtą nacionalinę Mėnulio tyrinėjimo programą, pirmoji Pietų Korėjos sukurta bazė Žemės palydove turėtų būti pastatyta iki 2045 m.


Ilgas bėgių kelias, rampa ir itin stiprūs magnetai, varantys erdvėlaivį 6 kartus didesniu garso greičiu, o ne aplinkai kenksmingos raketos, deginančios nesuskaičiuojamą kiekį kuro? Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, „Auriga Space“ ką tik užsitikrino 6 mln. dolerių finansavimą šiam projektui.


Jau žinoma, kad ilgalaikės kelionės kosmose gali sukelti rimtų sveikatos problemų žmonėms.


Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė pirmuosius visiško dirbtinio saulės užtemimo vaizdus.