Nauji tyrimai apie tai, kas vyksta Saulėje: aiškėja Saulės vainiko kaitinimas ir kaip padės neuroniniai tinklai

Dabar pristatyti Saulės stebėjimų observatorijų duomenys rodo, kad mikrožybsniai tikrai kaitina vainiką.

Saulės paviršiui stebėti skirtas palydovas IRIS neseniai užfiksavo karštesnius regionus ties vainiką kertančių magnetinio lauko kilpų pradžios ir pabaigos taškais. Nustatyta, kad šie regionai negali įkaisti vien dėl šiluminio medžiagos judėjimo Saulėje; greičiausiai juos kaitina magnetiškai pagreitinti elektronai.

Kito palydovo, SDO, stebėjimai parodė, kad ties karštaisiais regionais vainiko medžiaga yra daug karštesnė, nei kitur. Taip pat ten vainike magnetinis laukas yra daug labiau susisukęs ir sparčiau perduoda energiją aplinkinei medžiagai.

Tokie tyrimai padeda geriau suprasti Saulės aktyvumo detales ir prognozuoti, kada gali kilti Žemei ar kosminiams laivams pavojingi išsiveržimai.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Didžiausias pavojus, kurį Saulė kelia mums, ypač įvairiai elektronikai – žybsniai, kuriuos žymi didelės energijos ultravioletinių spindulių (EUV) srauto padidėjimas. Deja, šiandieniniai Saulės stebėjimų instrumentai fiksuoja tik labai siauro spektro ruožo duomenis, o ne visus EUV spindulius.

Dabar grupė mokslininkų sukūrė metodą, kaip išgauti plataus spektro duomenis iš kitų instrumentų parodymų. Įprastai EUV srautas prognozuojamas remiantis fizikiniu supratimu apie Saulėje vykstančius procesus, bet mūsų žinios gali būti netikslios.

Turėdami daug duomenų apie tai, kaip Saulė atrodo įvairiose spektro dalyse, galime apskaičiuoti EUV srautą be jokių papildomų modelių, pasinaudodami neuroniniu tinklu. Būtent toks algoritmas čia buvo pritaikytas, taip sukuriant tarsi papildomą virtualų Saulės dinamikos observatorijos instrumentą.

Tikimasi, kad naujasis metodas leis geriau prognozuoti Saulės aktyvumą ir apsisaugoti nuo jo padarinių.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.