Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Ar gyvybė kiekviename dangaus kūne atsiranda nepriklausomai, ar gali persikelti nuo vieno prie kito? Nors kol kas nesame aptikę gyvybės už Žemės ribų, svarstymų apie jos kilmę yra nemažai. Viena hipotezė, vadinama panspermija, teigia, kad gyvi organizmai gali plisti nuo vienos planetos prie kitos ar netgi tarp planetinių sistemų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Įprastai teigiama, kad procesas vyksta taip: į planetą, kurioje yra gyvybės, atsitrenkia meteoritas, jis išmuša paviršiaus uolienų su gyvais organizmais (pavyzdžiui, bakterijomis), o toji uoliena po kažkiek laiko nukrenta kitoje planetoje ir užsėja ją pirmosios gyvybe. Bet ši idėja turi trūkumų: stiprus smūgis gali sunaikinti bet kokią gyvybę išmušamoje uolienoje, nedidelė išmušta uoliena yra prastai apsaugota nuo kosminių spindulių ir žvaigždžių spinduliuotės, be to, ją sudėtinga išmušti pakankamai greitai. Naujame tyrime du astrofizikai išnagrinėjo kiek kitokį scenarijų: gyvybės pernešimą, jai prikimbant prie objektų, pralekiančių šalia planetos. Pavyzdžiui, jei kometa ar tarpžvaigždinis objektas praskristų labai arti Žemės, jis galėtų aplipti atmosferoje esančiais mikroorganizmais, o Žemės gravitacija jį gali netgi pagreitinti ir padėti pabėgti iš Saulės sistemos. Didžiausias aukštis, kuriame aptikti gyvi organizmai, yra 80 km virš Žemės paviršiaus. Tyrėjai apskaičiavo, kad per visą Žemės gyvenimą tokiu atstumu pro planetą pralėkė ir tolyn nulėkė, bet į ją neatsitrenkė, tarp 1 ir 10 ilgo periodo kometų bei tarp 1 ir 50 tarpžvaigždinių objektų. Jei laikysime, kad gyvi organizmai gali egzistuoti ir aukščiau nei 100 km atstumu nuo planetos, šie skaičiai išauga iki 100 tūkstančių, nes taip aukštai atmosfera yra pakankamai reta, kad nesuardo ledinių objektų, taigi atsiranda daug daugiau kūnų, galinčių pernešti gyvybę. Tyrimo rezultatai arXiv. |