Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
JAV Karinių oro pajėgų žvalgybinis kosminis lėktuvas X-37B nusileido ant Žemės paviršiaus po daugiau nei dvejų metų orbitoje. Iki šiol viešai nėra žinoma, kokia yra šio kosminio aparato paskirtis, tačiau Karinės oro pajėgos pripažįsta, jog pastarosios misijos metu šiame skraidančiame aparate buvo tam tikras kiekis nedidelių palydovų, rašo „The Verge“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! X-37B Kennedy kosmoso centre Floridos valstijoje nusileido spalio 27 d. 9:51 Lietuvos laiku. Tai buvo jau penktas ir pats ilgiausias šio aparato kosminis skrydis. X-37B į kosmosą kilo 2017 metų rugsėjo 7 dieną, jį iškėlė „SpaceX Falcon 9“ raketa. Orbitoje šis erdvėlaivis praleido 780 dienų. Tai yra naujas rekordas – anksčiau tas pats erdvėlaivis kosmose ilgiausiai išbuvo 718 dienų. „Saugus šio erdvėlaivio susigrąžinimas įveikus jo paties pasiektą ištvermingumo rekordą yra inovatyvios vyriausybinės ir verslo partnerystės rezultatas. Dabar Karinėms oro pajėgoms ir, su Kongreso patvirtinimu, JAV Kosminėms pajėgoms net dangus nėra riba“. Pirmasis X-37B skrydis įvyko 2010 metais. Nepaisant gana ilgos jo naudojimo istorijos, iki šiol nėra žinoma, kokia tiksliai yra jo paskirtis. Tačiau JAV Karinės oro pajėgos kartkartėmis numeta vieną- kitą informacijos trupinėlį. Yra žinoma, kad nedidelį daugkartinį kosminį erdvėlaivį „Shuttle“ primenantis X-37B yra naudojamas išbandyti technologijas ir eksperimentus, kurie turės ilgą laiką praleisti kosmose. Ir tai buvo pirmas kartas, kai sužinota, kad šis aparatas kosmose paskleidė mažesnių palydovų. Šių palydovų iškėlimas ir paleidimas suerzino kai kuriuos kosmoso bendruomenės atstovus. Nors Karinės oro pajėgos iš anksto informavo, kad X-37B kels mažuosius palydovus, kosmoso pramonės analitikai nurodė, kad nė vienas iš šių palydovų nebuvo oficialiai kataloguotas nei JAV Karinių oro pajėgų, nei Jungtinių tautų organizacijos, nurodo Harvardo universiteto (JAV) astronomas ir kosmoso objektų stebėjimo entuziastas Jonathanas McDowellas. Eksperto teigimu, toks neregistravimas pažeidžia JT konvenciją, reikalaujančią, kad valstybės-narės praneštų JT, ką tiksliai jos siunčia į kosmosą. Tikėtina, kad šie palydovai visą kelionės trukmę nenutolo nuo X-37B, kas kažkiek sumažintų problemą, tačiau iš esmės nėra žinomas šių palydovų likimas. O kol kritikai kritikuoja, kariai atlieka kosminio aparato patikrinimą ir vėl ruoš jį skrydžiui į kosmosą. Šiuo metu yra du naudojimui tinkami X-37B aparatai ir numatyta, kad vienas jų vėl į kosmosą kils 2020 metais. |