Egzoplanetų atmosfera
.
(0)
2023-04-30
13
Mokslininkai labai karštoje dujinėje milžinėje ne tik rado sunkiausią kada nors atrastą elementą tolimų planetų atmosferose, bet ir pirmą kartą jiems pavyko aptikti dar vieną sunkų elementą.
(0)
2022-02-03
3
Astronomai ką tik žvilgtelėjo į vienos ekstremaliausių kada nors atrastų egzoplanetų atmosferą.
(0)
2021-03-21
10
Vos susiformavusios planetos turi pirmines, arba pirmykštes, atmosferas, sudarytas daugiausiai iš vandenilio ir helio – gausiausių dujų protoplanetiniame diske. Kai kurios planetos tokią atmosferą išlaiko visą gyvenimą, bet tos, kurių masė penelyg maža, arba kurios sukasi pernelyg arti savo žvaigždžių, jos netenka. Laikui bėgant, planetoje gali susiformuoti antrinė atmosfera, sudaryta iš sunkesnių junginių, atsparių žemai gravitacijai ir žvaigždės spinduliuotei.
(0)
2021-01-29
5
Egzoplanetų tyrimams labai svarbi yra tranzitų spektroskopija – planetos ir žvaigždės sistemos spektro matavimas planetai judant priešais žvaigždės diską. Atėmę šį spektrą iš vien žvaigždės spektro, sužinome, kokias bangas sugeria ir kokias praleidžia planetos atmosfera, o tai leidžia įvertinti atmosferos cheminę sudėtį. Visgi praktikoje dažnai iškyla problema – daugumos planetų, bent jau dujinių milžinių, atmosferos labai miglotos.
Planetų atmosferos: kodėl jos tokios skirtingos, egzotiškos ir kodėl artimiausi metai bus įdomiausi?
(0)
2020-11-18
15
Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, atrodo toks įprastas reiškinys, kad nedažnai apie jį ir susimąstome. Dėmesį atkreipiame tik į reikšmingesnius pokyčius – stiprų vėją, dūmus ar kitokią smarvę, pastaruoju metu vis labiau – ir į klimato kaitą dėl augančio anglies dvideginio kiekio. Tačiau apskritai oras yra tiesiog kasdienybės dalis, tokia pati įprasta ir neišskirtinė, kaip žemė po kojomis, Saulė danguje ar vanduo ežere.
(0)
2020-01-17
12
Deguonis yra bene geriausias biopėdsakas – molekulė, kurios egzistavimas planetos atmosferoje galimai žymi ten esant gyvybę. Visgi jį aptikti nėra labai lengva.
(0)
2019-11-23
10
Paukščių Take yra daugybė planetų, bet gyvybei tinka toli gražu ne visos. Įprastai, kalbant apie tinkamumą gyvybei, išskiriama „gyvybinė zona“ aplink žvaigždę, kurioje esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Bet toks skirstymas yra labai primityvus, nes neatsižvelgia į daugybę kitų galimai reikšmingų parametrų, tokių kaip žvaigždės aktyvumas, planetos atmosfera ir panašiai.
(1)
2018-12-22
29
Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra.
(0)
2017-01-04
25
Mokslininkai spėja, kad neseniai atrasta „visai šalia“ mūsų Saulės sistemos esanti egzoplaneta Proksima b gali savo paviršiuje turėti skysto vandens, rašoma svetainėje space.com.
(0)
2016-02-19
42
Kai kalbama apie planetų tinkamumą gyvybei, paprastai didžiausias dėmesys skiriamas vandens egzistavimo galimybėms.
(0)
2016-02-18
12
Mokslininkai džiaugiasi, jog jiems pavyko pirmą kartą žvilgtelėti į paslaptingos „super-Žemės“ atmosferą.
(30)
2015-01-23
48
Astrofizikai pateikė gerų naujienų nežemiškos gyvybės ieškotojams: gali būti, kad egzoplanetų, kuriose gali klestėti gyvybė, yra kur kas daugiau nei manyta.
|
||
