Mokslininkai aptiko seniausią kada nors Žemėje egzistavusią medžiagą - ji gali būti senesnė net už pačią Saulės sistemą

Kaip skelbia BBC, seniausios dulkių smiltelės susiformavo žvaigždėse, užgimusiose dar gerokai prieš susiformuojant mūsų Saulės sistemai.

Savo tyrimo išvadas mokslininkai paskelbė žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Žvaigždėms mirus, jose susiformuojančios dalelės pasklinda kosmose. Šios dalelės vėliau tampa naujų žvaigždžių, planetų, mėnulių ir meteoritų dalimi.

„Jos yra kieti žvaigždžių pavyzdžiai, tikros žvaigždžių dulkės“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Čikagos universiteto docentas Philippas Heckas.

Šio tyrimo metu JAV ir Šveicarijos mokslininkų komanda išanalizavo keturiasdešimt prieš Saulės sistemos atsiradimą susiformavusių smiltelių, kurių aptikta 1969 metais Australijoje nukritusiame Murchisono meteorite.

„Viskas prasideda nuo meteorito fragmentų sumalimo į miltelius, – pasakojo Čikagos universiteto mokslininkė ir tyrimo bendraautorė Jennika Greer. – Kai visos dalelės atskirtos, tai yra tam tikra pasta, kuri turi itin nemalonų kvapą, primenantį pūvantį žemės riešutų sviestą.“

Tuomet ta pasta buvo ištirpdyta rūgštyje, ir liko tik tikrosios žvaigždžių dulkės.

„Tai primena šieno kupetos sudeginimą siekiant surasti adatą“, – sakė Philippas Heckas.

Siekdami nustatyti dalelių amžių, mokslininkai išmatavo, kaip ilgai kosmose jas veikė kosminiai spinduliai. Šie spinduliai yra didelės energijos dalelės, keliaujančios per mūsų galaktiką ir įsismelkiančios į tvirtas medžiagas.

Dalis šių spindulių reaguoja į medžiagas, su kuriomis susiduria, ir formuoja naujus elementus. Kuo ilgiau vyksta tas poveikis, tuo daugiau susiformuoja tų elementų. Mokslininkai panaudojo tam tikrą neono izotopą – Ne-21, padėjusį nustatyti gautų smiltelių amžių.

„Aš tai lyginu su kibiro pastatymu lauke smarkiai lyjant. Jeigu lietų laikysime nuolatiniu procesu, tai kiek vandens prilys į kibirą, tiek jis bus veikiamas lietaus“, – paaiškino Ph. Heckas.

Išmatavę naujų elementų kiekį, mokslininkai galėjo nustatyti, kaip ilgai smiltelės buvo veikiamos kosminių spindulių. Ir taip mokslininkai sužinojo, kokio amžiaus yra tos dalelės.

Pasirodo, kai kurios dar prieš Saulės sistemos susiformavimą susidariusios smiltelės buvo seniausios kada nors atrastos Žemėje. Sprendžiant iš to, kiek kosminiai spinduliai veikė smilteles, dauguma jų yra 4,6-4,9 mlrd. metų. Palyginimui Saulė yra 4,6 mlrd. metų amžiaus, o Žemei yra 4,5 mlrd. metų. Tačiau seniausios rastos dalelės buvo maždaug 7,5 mlrd. metų amžiaus.

„Tik 10 proc. smiltelių yra senesnės nei 5,5 mlrd. metų. 60 proc. sudaro „jaunos“ smiltelės – 4,6-4,9 mlrd. metų, o likusios yra tarp seniausių ir jauniausių, – BBC sakė Ph. Heckas. – Esu įsitikinęs, kad Murchisono meteorite ir kituose meteorituose yra senesnių mineralų, tačiau mes tiesiog jų dar neradome.“

Anksčiau seniausiomis neono izotopais datuotomis smiltelėmis buvo laikomos maždaug 5,5 mlrd. metų amžiaus dalelės.

Šis naujas atradimas suteiks kiek daugiau informacijos svarstant, ar naujos žvaigždės susiformuoja pastoviu tempu, ar laikui bėgant naujų susiformuojančių žvaigždžių skaičius svyruoja nuo didelio iki mažo.

„Dėl šių dalelių, sprendžiant iš meteoritų mėginių, mes dabar turime tiesioginių įrodymų apie aktyvų žvaigždžių formavimosi laikotarpį mūsų galaktikoje prieš 7 mlrd. metų. Tai yra vienas pagrindinių mūsų tyrimo atradimų“, – sakė Ph. Heckas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad tokios smiltelės kosmose sklendžia sulipusios į darinius, primenančius javainius. „Niekas nemanė, kad tai įmanoma tokiu mastu“, – pažymėjo mokslininkas.