Kosminiai kataklizmai, kurie net asteroidus sutrina į dulkes

Tokia yra naujo tyrimo, kuriame nagrinėta spinduliuotės įtaka asteroidų sukimuisi, išvada.

Žvaigždės spinduliuotė, pasiekusi asteroidą, yra atspindima ir sugeriama, o pats asteroidas skleidžia šiek tiek spinduliuotės dėl savo temperatūros. Nelygi asteroido forma nulemia, kad spinduliuotė nuo jo sklinda ne sferiškai simetriškai, o atsispindi ne atgal Saulės link.

Kiekvienas fotonas perduoda asteroidui mažytį judesio kiekį – galima įsivaizduoti, kad šviesa stumia asteroidą, ir daro tą netolygiai. Per ilgą laiką asteroido sukimosi kryptis ir greitis gali pasikeisti reikšmingai. Šis procesas vadinamas YORP efektu, pagal keturių nepriklausomai jį ištyrusių mokslininkų pavardes.

Saulės sistemos asteroidams YORP efektas nėra labai stiprus, nors žinomi keli asteroidai, kuriuos Saulės spinduliuotė greičiausiai įsuko gana greitai. Tačiau kai žvaigždė pavirsta į raudonąją milžinę, jos šviesis tampa 1000-10000 kartų didesnis, nei Saulės. Aplink tokią žvaigždę besisukančius asteroidus YORP efektas veikia daug stipriau.

Tyrėjai apskaičiavo, kad praktiškai bet kokie asteroidai, esantys prie raudonosios milžinė, per milijoną metų būtų įsukti iki trumpesnio nei dviejų valandų sukimosi periodo. Manoma, kad beveik jokie asteroidai tokio greito sukimosi neišgyventų ir subyrėtų į gabalus. Asteroido liekanos, toliau veikiamos stiprios spinduliuotės, galėtų subyrėti ir į dar smulkesnes. Taip per kelis milijonus metų – gerokai trumpesnį laiko tarpą, nei raudonosios milžinės etapas žvaigždės evoliucijoje – asteroidų populiacija sunyktų.

Gali būti, kad dėl šio proceso daugumą baltųjų nykštukių – būtent jomis tampa žvaigždės po raudonosios milžinės stadijos – supa asteroidų dulkės.

Tyrimo rezultatai arXiv.