Kai tiesiausias kelias į ligoninę - žemyn: ką darytų TKS įgula, jei kas nors užsikrėstų COVID-19?

Kad astronautai susirgtų jeims būnant Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pasitaiko retai – tačiau buvęs NASA „Space Shuttle“ programos astronautų gydytojas ir dabartinis neurologijos ir kosmoso centro docentas Bayloro medicinos universitete Jonathanas Clarkas teigia, kad tokių atvejų per visą žmonijos keliavimo į kosmosą laikotarpį tikrai yra buvę. Jis sako, kad astronautai TKS dažniausiai suserga viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo takų ir odos infekcijomis.

 O štai 1968 metais vyksios „Apollo 7“ misijos astronautai susirgo peršalimu. Nors Žemėje tai gana įprasta liga, J.Clarkas sako, kad kosmose tai sukelia labai daug nepatogumų. Peršalimu komandos nariai greičiausiai apsikrėtė dėl to, kad vienas iš astronautų jau kildamas į stotį sirgo – ir galiausiai apkrėtė kitus.

Su panašiais sunkumais susidūrė ir 8-os bei 9-os „Apollo“ misijos astronautai, kurie irgi patyrė peršalimą. Po šių misijų NASA nusprendė prieš kiekvieną skrydį į kosmosą astronautus uždaryti į karantiną, taip mažinant jų kontaktą su žmonėmis ir užtikrinant visos komandos sveikatą bei saugumą.

Tačiau juk daugybė dalykų pasikeitė nuo „Apollo“ misijų laikų – taigi, kaip su ligomis kosmose yra kovojama šiandien? Ar įmanoma, kad vieną dieną kosmose astronautai turės įveikti daug rimtesnes ir sudėtingesnes ligas, kurios plinta Žemėje?

Kuo skiriasi ligos Žemėje ir kosmose

Jei astronautams prireikia skubios medicininės pagalbos – susiekti su Žemėje esančiais specialistais šiandien nėra sunku, kadangi turime stipriai pažengusias komunikacijos priemones. Vieną kartą nuotoliniu būdu medikai Žemėje sugebėjo padėti astronautui, kuriam susidarė kraujo krešulys.

Tačiau pavojingiausios yra infekcijos, virusai ir ligos – kurios kosmose elgiasi visiškai kitaip nei Žemėje. Visų pirma, astronautai patiria daug streso kildami į TKS, o vėliau gyvena labai ribotose patalpose be Žemės gravitacijos, todėl tokia įprasta liga kaip peršalimas jiems gali būti labai pavojinga.

Kosmosas žmogaus kūną veikia laba įvairiai ir mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, kokias pasekmes tai sukelia. Štai kilimas į kosmosą raketa gali astronautams sukelti pykinimą, paveikti orientaciją ir koordinaciją. Tuo tarpu jau esant kosmose, pasikeičia hormonų lygiai – dėl ko gali susilpnėti ir imuninė sistema. Taigi, tie astronautai, kurie Žemėje turi stiprią imuninę sistemą, kosmose gali labai lengvai susirgti.

J.Clarkas aiškina, kad dėl visų šių priežasčių koronavirusas kosmose plistų daug greičiau ir lengviau nei Žemėje.

„Kadangi nėra gravitacijos, dalelės nenusėda ant žemės ir lieka ore – dėl to jos kitiems žmonėms persiduoda daug lengviau. Kad tų dalelių neliktų, patalpos yra vėdinamos specialiais aparatais, turinčiais HERPA oro filtrus“, – teigia J.Clarkas.

Mokslininkai neseniai taip pat išaiškino, kad dėl streso, kurį astronautai patiria kildami į kosmosą, gali prabusti ir taip vadinami „miegantys“ virusai – pavyzdžiui, herpes virusas. Įvarios bakterijos ir virusai kosmose taip pat tampa ir aktyvesni, todėl įprasti antiobiotikai dažniausiai prieš juos būna mažiau veiksmingi.

„Yra antivirusinių vaistų, kurie galėtų sumažinti virusų plitimą – taip epidemijos yra valdomos ir Žemėje. Na, o grįžusius astronautus reikėtų izoliuoti, kaip anksčiau buvo daroma su iš Mėnulio grįžusiais astronautais“, – sako J.Clarkas.

Ką darytų astronautai?

Šiandien dėl koronaviruso Žemėje matome didelę paniką – bet ką darytų labai ribotose patalpose gyvenantys astronautai, jei paaiškėtų, kad vienas iš įgulos narių taip pat serga šiuo virusu?

Jau išsiaiškinome, kad virusas TKS plistų daug greičiau, o ir gydymas būtų visiškai kitoks. J.Clarkas sako, kad nors astronautą TKS į karantiną uždaryti būtų sunku, tai vis tiek būtų pirmoji priemonė, kurios reikėtų imtis.

„Sunku uždaryti žmogų į karantiną, kai turi mažai vietos – tačiau apsikrėtę įgulos nariai anksčiau buvo uždaromi savo miegamojo patalpose iki tol, kol praeina simptomai“, – teigia J.Clarkas.

Jis pridėjo, kad viruso plitimui padėtų užkirsti kelią ir specialūs HERPA oro filtrai bei reguliariai dezinfekuojami paviršiai.

Tačiau kalbant apie ateities misijas į Mėnulį ar Marsą – nėra įmanoma pasakyti, kas nutiktų, jei kas nors iš įgulos narių susirgtų. Kaip teigia J.Clarkas, viskas priklausytų nuo susiklosčiusių aplinkybių – nors greičiausiai astronautai pirmiausia imtųsi tų apsaugos priemonių, kaip ir žmonės Žemėje.

Parengta pagal Space.com.