Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Dar 2012 metais zondo MESSENGER duomenys patvirtino, kad Merkurijaus paviršiuje yra vandens ledo. Ypatingai karštoje planetoje ledas išlieka tik arti ašgialių esančių kraterių dugne, kur niekad nešviečia Saulė. Panašių kraterių yra ir Mėnulyje, tačiau ten ledo gerokai mažiau, taigi kyla klausimas, kodėl. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar pasiūlytas paaiškinimas, paremtas labai karštoje Merkurijaus dieninėje pusėje vykstančiomis cheminėmis reakcijomis. Saulės vėjas į Merkurijaus paviršių atneša daugybę protonų, kurie, sąveikaudami su uolienomis, suformuoja jose hidroksilo – OH – grupes. Aukštoje temperatūroje hidroksilo grupės atsikabina nuo mineralų ir ima lakstyti Merkurijaus paviršiuje. Didelė jų dalis pabėga iš silpno planetos gravitacinio lauko, bet dalis susiduria tarpusavyje ir suformuoja vandens molekules. Vandens molekulės irgi gali pabėgti iš Merkurijaus, išskyrus tada, kai patenka į šaltą ašigalinį kraterį. Ten jos nusėda ant kraterio dugno ir niekados nebepakyla. Mokslininkai skaičiuoja, kad iš viso tokiu būdu Merkurijuje galėtų susidaryti bent 10 milijardų tonų ledo – dešimtadalis viso ten esančio ledo. Panašų mechanizmą ateityje būtų galima pritaikyti siekiant išgauti vandenį kituose Saulės sistemos kūnuose, pavyzdžiui Mėnulyje. Tyrimo rezultatai pernai pristatyti Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje, o juos aprašantis recenzuotas straipsnis netrukus turėtų pasirodyti Astrophysical Journal Letters. |