Unikalus eksperimentas: patikrinta, kaip veikia gravitacija mikrometrų masteliu ir ar tai atitinka teoriją

Taigi dauguma mokslininkų neabejoja, jog šias teorijas reikia apjungti į kažkokią vientisą, geresnę, kuri išspręstų kylančius neatitikimus. Tik kyla problema, kad kol kas visi eksperimentai puikiai atitinka vienos arba kitos teorijos prognozes, o tiesiogiai nagrinėti sistemų, kurioms teorijos duoda skirtingas prognozes, kol kas negalime.

Bet galime bandyti patikrinti abiejų teorijų veikimo ribas: daryti kvantinės fizikos eksperimentus su vis didesniais kūnais, o gravitaciją tyrinėti su vis mažesniais.

Dabar pristatytas tyrimas, kuriame gravitacinė sąveika analizuota 50 mikrometrų masteliu. Tai maždaug atitinka žmogaus plauko storį. Tyrimui panaudotas prietaisas, veikiantis panašiu principu, kaip ir seniausi gravitacinės sąveikos stiprumo tyrimų įrankiai – sukamosios svyruoklės.

Įrenginys buvo toks jautrus, kad galėjo išmatuoti gravitacinės traukos kitimą, kai šalia jo sukosi objektas, turintis 18 arba 120 pusių simetriją. Taip nustatyta, kad bent jau 50 mikrometų ir didesniais atstumais gravitacinė sąveika idealiai atitinka klasikinę prognozę, t. y. mažėjimą kvadratiškai. Šis įvertinimas yra bent keletą kartų geresnis už anksčiau darytus. Jis svarbus tuo, kad padeda apriboti galimų alternatyvių gravitacijos teorijų parametrų vertes: bet kokia alternatyvi teorija turi duoti rezultatus, atitinkančius eksperimentų duomenis, taigi gravitacinė sąveika turi silpnėti kvadratiškai, atstumui tarp objektų kintant bent nuo 50 mikrometrų iki milijonų kilometrų nuotolio.

Tyrimo rezultatai arXiv.