Per sekundę jūsų kūną kerta daugiau nei trilijonas neutrinų - atrasti supermasyvių juodųjų skylių neutrinai

Neutrinų detektoriai dažniausiai yra didžiuliai labai jautrūs vandens ar ledo pripildyti rezervuarai – tik dideliame tūryje yra šansų reguliariai pagauti labai retas neutrinų ir kitų dalelių sąveikas. Jau daugiau nei pusšimtį metų žinoma, kad daug neutrinų atlekia iš Saulės. 1987 metais pirmą kartą aptikti neutrinai iš už Saulės sistemos ribų, atskridę iš supernovos sprogimo. Pastaruoju metu vis dažniau užfiksuojami neutrinų srautai iš tolimų energingų šaltinių.

Dabar naujame tyrime nustatyta, kad vienas neutrinų šaltinis yra žybsniai aktyviuose galaktikų branduoliuose. Išnagrinėję tikėtinas kryptis, iš kurių atsklinda energingiausi Antarktidoje aptikti neutrinai, tyrėjai nustatė, kad tomis kryptimis egzistuoja ir aktyvūs branduoliai, skleidžiantys stiprią radijo spinduliuotę. Tikimybė, kad toks erdvinis sutapimas yra atsitiktinis, tėra 0,2%.

Taip pat nustatyta, kad energingiausi neutrinai Žemę pasiekė maždaug tuo pat metu, kaip ir radijo bangų ruože matomi žybsniai tokiuose aktyviuose branduoliuose. Taigi greičiausiai neutrinų šaltiniai yra būtent šie objektai.

Manoma, kad radijo žybsniai kyla labai greitos medžiagos čiurkšlėse, kurias išspjauna akrecinis diskas aplink supermasyvią juodąją skylę, bet tik tuo atveju, jei čiurkšlės nukreiptos tiesiai į mus. Į mus nukreiptos čiurkšlės taip pat turėtų skleisti daug gama spindulių; ir tikrai, iš šių aktyvių branduolių atsklinda ir gama spinduliuotė. Tačiau gama spindulių ir neutrinų srautai visiškai nekoreliuoja tarpusavyje, taigi panašu, kad neutrinus sukuria lokaliai kitokie procesai, nei gama spinduliuotę.

Tyrimo rezultatai arXiv.