Štai jie – patys didžiausi pasaulyje krateriai: Žemė buvo rimtai bombarduojama šių kosmoso milžinų (Foto, Video)

Kai kurie pasakytų, jog pažvelkime į Mėnulį – štai kur paviršius išmargintas kosmoso kūnų smūgių. Žemėje juk to nematome.

Tai yra tiesa. Plika akimi to nematome, tačiau tai tikrai nereiškia, kad Žemė mažiau pažymėta. Tiesiog per ilgą laiko tarpą dalį išmuštų kraterių sunaikino gamtinės sąlygos, kiti yra po vandeniu ir pan.

Kai kada reikia būti tikru sekliu, norint rasti įrodymų, kas dėjosi prieš milijonus metų. Ir mokslininkams rasti tuos kraterius sekasi vis geriau.

Kaip skirstomi kūnai, smogiantys Žemei, ir kaip mokslininkai atranda kraterius?

Mokslininkai iš kosmoso atskriejančius kūnus skirsto į keletą kategorijų:

• asteroidus – didžiulės uolienos kosmose;
• meteroidus – nedidelis kietas kūnas kosmose;
• meteorus – metereoidas įskriejęs į Žemės atmosferą;
• meteoritus – jei asteroidas ar meteoras skriedamas per Žemės atmosferą neišgaruoja ar nesprogsta ir pasiekia mūsų planetos paviršių, jis vadinamas meteoritu;
• bolidus – labai ryškus meteoras, dažniausiai sprogstantis Žemės atmosferoje.

Mokslininkai kraterius nustato pagal kelis pagrindinius bruožus:

• smūginį kvarcą – smūgio zonoje rastos kvarco sąnašos pasižymi mikroįtrūkimais ir defektais, kurie būdingi kituose žinomuose smūginiuose krateriuose randamiems kvarco kristalams. Išmatavus kampus tarp įtrūkimų ir kiekvieno kvarco kristalo orientaciją, gauti modeliai leidžia iškelti prielaidą, jog visa tai yra smūginės bangos padariniai. Žinomi geologiniai procesai palikti tokių negalėjo;
• nuosėdines uolienas – pačio kraterio dugne aptinkamos tokios formos uolienos, kurios randasi tik po milžiniško slėgio: nuo 2 iki 30 GPa (4 351 132 PSI). Tai gali nulemti tik požeminiai branduoliniai sprogimai arba meteoritų smūgiai;
• tektitus - smūgio metu išgaravusios uolienos ir plazma kondensuojasi į kūgio ar rutulio pavidalo stiklo lašus, kurie vadinami tektitais.

Tai ką mokslininkai iki šiol yra atradę? Kokie patys didžiausi krateriai Žemėje? Štai jų sąrašas ir tikslios koordinatės.

1. Vrederforto krateris

Jį rasite Pietų Afrikoje, į pietvakarius nuo Johanesburgo – 27°0′S 27°30′E.

Jis yra ne tik pats seniausias žinomas krateris Žemėje, bet ir pats didžiausias. Skaičiuojama, kad meteoritas buvo iki 15 km skersmens, kuris į Žemę rėžėsi prieš 2,02 mlrd. metų, paleoproterozojaus eroje.

Smūginio kraterio skersmuo yra apie 300 km ir šiame krateryje yra matomos daugiažiedės struktūros, o viduje milžiniškas kupolas.

Vrederfortas yra išskirtinis ir tuo, kad jis yra vienas iš keleto Žemėje randamų kraterių, kurie pasižymi tomis daugiažiedėmis struktūromis. Panašius dalykus mokslininkai mato ir Valhalos krateryje, viename iš Jupiterio mėnulių, Kaliste.

Kitas įdomus dalykas yra ir tai, kad šiuo metu Vrederforte yra didžiulės aukso kasyklos.

2. Čiksulubo krateris

Jį rasite Meksikoje, Jukatano pusiasalyje – 21°20′N 89°30′W.

10 km skersmens meteoritas nukrito prieš 65 mln. m. kreidos periodo pabaigoje. Smūgio jėga siekė 5×1023 džaulių, 100000 trotilo gigatonų.

Smūgis sukėlė viską griaunančius ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus ir mega cunamius. Manoma, kad tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių kodėl žemėje išnyko dinozaurai.

Pirmiausiai dėl didžiulės ugnies audros ir, antra, dėl staigių klimato pokyčių lėmusių nepalankias sąlygas didiesiems žemės gyvūnams. 

Manoma, kad šis meteoritas sukėlė mezozojaus eros pabaigą (dar vadinamą KT ribą).

Tai sudėtingo tipo krateris, kurio skersmuo 160–250 km, o kai kuriais skaičiavimais 300 km.

Kraterio struktūros Žemės paviršiuje nesimato, todėl krateris buvo aptiktas gana atsitiktinai XX a. 9 dešimtmetyje vykdant naftos paieškas.

3. Sudburio krateris

Jį rasite Ontarijuje, Kanadoje – 46°36′N 81°11′W.

Sudburio krateris yra išskirtinai senas. Jo amžius siekia apie 1,85 mlrd. metų. Krateris yra 130 km skersmens, tačiau mokslininkai mano, kad iš pradžių jis buvo dvigubai didesnis – 260 km.

Po detalių uolienų tyrimų, Sudburio krateris buvo atrastas 1970-aisiais metais ir 2014-aisiais mokslininkai nustatė, kad yra labiau tikėtina, jog čia į Žemę trenkėsi kometa, o ne meteoritas.

Smūgio jėga buvo tokia didelė, kad išsviestų Sudburio kraterio uolienų mokslininkai randa net už daugiau kaip 800 km esančioje Minesotoje, JAV.

4. Popigajaus krateris

Jį rasite Rusijoje, Sibire – 71°39′N 111°11′E.

Maždaug prieš 35 mln. metų į Rusijos Sibire esančią anglimi prisotintą grafito uolieną rėžėsi 8 km skersmens meteoritas.

Smūgio metu buvo išmuštas 100 km skersmens krateris, kuris pagal dydį yra ketvirtas Žemėje.

Milžiniška temperatūra bei slėgis grafitą pavertė deimantais ir dabar čia yra deimantų kasyklos. Tie deimantai yra gana maži – maždaug 1 mm dydžio – bei tamsios spalvos, tad daugiausiai naudojami pramonėje.

5. Manikuogano krateris

Jį rasite Kvebeke, Kanadoje – 51°23′N 68°42′W.

Kanadoje esantis Manikuogano krateris dar dažnai pavadinamas Kvebeko akimi, nes tai žiedo pavidalo ežeras centrinėje regiono dalyje.

Tai iš tiesų įspūdingo dydžio krateris išmuštas maždaug prieš 214 mln. metų. Beveik 5 km skersmens meteoritas išmušė net 100 km skersmens skylę, kuri apsitrynusi per ledynmečius virto ežeru.

Pačiame centre esanti sala, vadinama René-Levasseur sala, iš tikrųjų yra centrinė kraterio viršūnė, susidariusi smūgio pabaigoje. Čia yra ir Babelio kalnas, kurio viršūnė siekia 590 m.

Taip pat mokslininnkai mano, kad tuo metu, kai į Kvebeką rėžėsi šis meteoritas, tuo pačiu metu nuo jo atskilusios dalys rėžėsi ir į kitas Žemės vietas bei sukūrė dar keletą kraterių: suformavo „Rochechouart“ kraterį Prancūzijoje, „Saint Martin“ kraterį Manitoboje (Ontarijus, Kanada), „Obolon“ kraterį Ukrainoje ir „Red Wing“ kraterį Šiaurės Dakotoje.

6. Akramo krateris

Jį rasite Australijoje – 32°1′S 135°27′E.

Prieš 580 mln. metų į Australijos teritoriją trinktelėjo meteoritas ir suformavo 90 km skersmens ežerą.

Šį kraterį mokslininkai aptiko 1986-aisiais ir nustatė, kad bendras kraterio skersmuo siekia 300 km.

7. Morokvengo krateris

Jį rasite Pietų Afrikoje – 26°28′S 23°32′E.

Šalia Pietų Afrikoje esančios Kalahario dykumos rasime Morokvengo kraterį. Prieš maždaug 145 mln. metų smogė meteoritas ir taip suformavo apie 70 km skersmens kraterį.

Krateris atrastas tik 1994-aisiais, kadangi jo paviršiuje yra praktiškai nematyti. 2006-aisiais grupė mokslininkų šioje vietoje atliko gręžinius, siekusius iki 770 metrų gylį, ir aptiko pradinio meteorito fragmentus. Kai kurie iš šių fragmentų yra eksponuojami Londono mokslo muziejuje.

8. Karos krateris

Jį rasite Rusijoje – 69°6′N 64°9′E.

Jugorsko pusiasalio pietrytinėje dalyje yra Karos krateris, kurį suformavo prieš 70 mln. metų į Žemę rėžęsis meteoritas.

Šiandien Karos kraterio skersmuo yra 65 km, tačiau manoma, kad iš pradžių siekė net 120 km.

9. Beaverheado krateris

Jį rasite Aidahe, Montanoje, JAV – 44°15′N 114°0′W.

Beaverheado arba „Bebro galvos“ krateris yra vienas didžiausių Žemėje. Prieš 600 milijonų metų meteoritas smogė ten, kur dabar yra Aidahas ir Montana bei padarė 60 km skersmens kraterį.

Krateris buvo atrastas 1990-aisiais.

10. Baringerio krateris

Jį rasite Arizonoje, JAV – 35°2′N 111°1′W.

Meteorų krateris dar dažnai vadinamas Baringerio krateriu. Taip yra pagerbiamas geologas Danielis Baringeris, kuris pirmasis ir nuspėjo, jog čia gali būti meteorito padarytas krateris.

Šis 1,2 km skersmens ir 170 metrų gylio krateris pasižymi savo taisyklinga forma bei gerai išsilaikiusiu kraštovaizdžiu. Taip yra dėl to, kad tai vienas jauniausių kraterių žemės istorijoje.

Nors nėra ką lyginti su Tunguskos meteoritu nukritusiu 1908 metais Rusijos glūdumose, tačiau ir Baringerio krateris sąlyginai yra vienas jauniausių. 

Prieš 50 tūkst. metų milžiniškas, kupinas nikelio-geležies ir keletą šimtų tūkstančių tonų svėręs meteoritas 65 tūkst. kilometrų per valandą greičiu rėžėsi į žemę.

Žemės atmosfera padarė savo darbą ir nuo trinties pusė jo spėjo išgaruoti, tačiau galutinis rezultatas vis tiek įspūdingas. Smūgio jėga, kuri sukūrė tokią duobę žemėje prilygo 20 mln. tonų trotilo.

11. Chesapeake’o įlankos krateris

Jį rasite Virdžinijoje, JAV – 37°17′N 76°1′W.

Ši Virdžinijos ir Delavero pakrančių dalis yra labai aktyvi: čia gyvena daug žmonių bei vyksta aktyvi laivyba ir žvejyba. Tačiau pažvelgus po jūros dugno nuosėdomis – rasime kraterį.

Apie Chesapeake’o įlankos kraterį niekas net neįtarė iki pat 1983-iųjų metų, kai tuo metu čia buvo aptiktos uolienos, leidusios spėti, jog rastas krateris.

Po 10-ies metų šiame regione buvo pradėta aktyviai ieškoti naftos ir tada buvo suprastas kraterio mastas.

Prieš 35 mln. metų į šią vietą 21,6 tūkst. kilometrų per valandą greičiu trenkėsi meteoritas ir suformavo 85 km skersmens bei 1,3 km gylio kraterį. Jis beveik toks pats gilus, kaip ir Didysis kanjonas.

Smūgis buvo labai stiprus. Žemės uolienos sutrūkinėjo iki 8 km gylio, į orą buvo pakelta milijonai tonų vandens ir žemės, o į šonus pasklido milžiniški cunamiai.