Kodėl kosmonautai į misijas pasiimdavo ginklą? Ir dar kokį keistą!

Kosminius ginklus draudžiančią sutartį tuomet parengė Kinija ir Rusija, tačiau George‘o Busho jaunesniojo vadovaujama JAV jos nepasirašė, o štai 1967 metų Jungtinių Tautų Atviro Kosmoso sutartis draudžia Žemės orbitoje laikyti branduolines raketas ir masinio naikinimo ginklus. Tačiau tai neužkirto kelio valstybėms į kosmosą gabenti ginklus tiek praeityje, tiek dabar.

Tiesa, dauguma jų yra mažareikšmiai – kaip antai „Victorinox“ šveicariški kariuomenės peiliai, kuriuos NASA astronautai gabendavo kartu su savimi į kosmosą dar nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Būta ir rimtesnių ginklų – daugelį metų kosmonautai maisto atsargų rinkinyje šalia maisto racionų ir vandens butelių įsidėdavo tikrus šaunamuosius ginklus.

Ir tai būdavo ne bet koks ginklas, o TP-82 – sovietinis ginklas, specialiai sukurtas „Soyuz“ programai. Jis turi ne vieną, o net tris vamzdžius. Du vamzdžiai buvo skirti įprastiems šoviniams, o trečiasis naudojo amuniciją, skirtą automatiniams ginklams. Be to, jį taip pat galima buvo naudoti kaip mačetę. Šis ginklas kartą buvo įteiktas kosminio laivo kapitonui, kaip dovana.

TP-82 buvo gabenamas visų Rusijos kosmoso misijų metu nuo 1982 iki 2006 metų. Jis taip pat buvo atsidūręs ir Tarptautinėje Kosminėje Stotyje, raciono dėžutėje. Tuo metu NASA astronautai Juodosios jūros treniruočių stovykloje taip pat buvo mokomi naudotis ginklais. Tačiau pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje šis ginklas buvo išleistas į užtarnautą poilsį, o jį pakeitė žymiai kompaktiškesnis ginklas – pusiau automatinis 9 mm „Makarov“ pistoletas, kurį itin mėgsta Rusijos specialiosios pajėgos.

Tiesa, atrodo, kad pastaruoju metu kosmonautai atsisakė ir šio ginklo. Nors jis oficialiai vis dar yra įtraukiamas į atsargų rinkinį, prieš kiekvieną kosminį skrydį astronautai susirenka ir balsuoja, ar jį pašalinti iš šio rinkinio.

Tad kaip ir kodėl rusai ėmė gabentis su savimi į kosmosą ginklą?

Viskas prasidėjo nuo „Soyuz“ nešiojamo išgyvenimui skirtų atsargų rinkinio. Jame buvo šilti drabužiai, virvė bei kiti daiktai, kurie buvo skirti tam atvejui, jeigu kosminė kapsulė nusileistų ne ten, kur planuota – ir laukinėje gamtoje nepalankiomis sąlygomis reikėtų išgyventi dieną ar dvi. Nors mažai tikėtina, kad taip nutiktų šiais laikais, pasakojama, kad vienas pirmųjų astronautų, pabuvojusių atvirame kosmose – Aleksejus Leonovas – buvo šios idėjos pradininkas. A.Leonovas po nusileidimo buvo priverstas praleisti 2 dienas ir vieną naktį atokioje ir lokių pilnoje Uralo kalnų vietovėje. Mat kosminio laivo kompiuteris sugedo, o dėl to kosmonautas nusileido už 965 kilometrų nuo numatytosios nusileidimo vietos.

Tad astronautai buvo apginkluojami ne tam, kad su kuo nors kariautų kosmose – bent jau anot oficialių įrašų. Jiems ginklai būdavo įduodami tam, kad galėtų apsaugoti save po misijos atsidūrę priešo ar tiesiog priešiškoje teritorijoje.

Tačiau hipotetiškai galime pasvarstyti – kas būtų, jeigu kosmose būtų iššauta kulka?

Anot Brauno universiteto (JAV) astronomo Peterio Schultzo, pirmas dalykas, kuris pasikeičia kosmose nuspaudus nuleistuką, yra lydinčių dūmų šleifo forma. P.Schultzas pasakoja, kad iššovus kulką, iš ginklo vamzdžio išeitų platus dūmų šleifas. Astronomė Matija Cuk sako, kad jeigu kulka būtų iššauta atvirame kosmose (o ne kosminiame erdvėlaivyje), ji keliautų atviru kosmosu amžinai. Taip yra dėl to, kad Visata plečiasi greičiau nei juda kulka.