Mokslininkai atskleidė detalesnę nei bet kada iki šiol Paukščių Tako augimo istoriją - paaiškėjo įdomių detalių ir apie nieko nežinotą Krakeną

Naujame tyrime, pasitelkę neuroninį tinklą, mokslininkai atskleidžia detalesnę nei bet kada iki šiol Galaktikos patirtų susiliejimų istoriją.

Kiekviena galaktika į Paukščių Taką įkrito su sava kamuolinių žvaigždžių spiečių populiacija; šie spiečiai, priešingai nei likusi galaktikos dalis, nesubyrėjo, o egzistuoja iki šių dienų.

Taigi žinodami šiandien egzistuojančių kamuolinių spiečių amžius, metalingumus ir orbitų savybes, iš principo galime atkurti ir Paukščių Tako augimo istoriją. Visgi uždavinys yra labai sudėtingas, nes yra daugybė galimų susiliejimų istorijų, kurios duotų panašias šiandienines kamuolinių spiečių populiacijas. Tad tyrėjai pasitelkė į pagalbą dirbtinį neuroninį tinklą, kurį apmokė pagal detalaus skaitmeninio galaktikų evoliucijos modelio rezultatus.

Išmokęs susieti šiandieninių spiečių populiacijų savybes su galaktikų augimo istorijomis, tinklas atskleidė ir Paukščių Tako istoriją. Gauti rezultatai puikiai atitinka seniau žinomus duomenis apie keturis susiliejimus – Gajos-Encelado, Helmi srautų, Šaulio bei Sekvojos.

Taip pat rezultatai rodo, kad buvo ir dar vienas susiliejimas, kurio užuominos atrastos neseniai, bet apie prarytą galaktiką nebuvo žinoma beveik nieko. Ši galaktika, praminta Krakenu, buvo didžiausia Paukščių Tako praryta palydovė. Visgi ir ji buvo maždaug septynis kartus mažesnė, už mūsiškę, o pagal žvaigždžių masę – net 31 kartą mažesnė. Visos penkios galaktikos į Paukščių Taką atnešė apie milijardą Saulės masių žvaigždžių – maždaug tiek, kiek šiuo metu yra Galaktikos žvaigždiniame hale ir apie vieną 60-ąją visos žvaigždžių masės dalį.

Taigi mūsų Galaktika didžiąja dalimi augo pati savaime, o susiliejimai tik nežymiai pakoregavo jos istoriją. Visi susiliejimai įvyko prieš 6-11 milijardų metų.

Tyrimo rezultatai arXiv.