Saulės sistemos jaunystėje vyko tikras chaosas: katastrofiški asteroidų susidūrimai buvo dažnas reiškinys

Chondritiniais vadinami uoliniai meteoritai, kurių savybės nesikeitė nuo Saulės sistemos jaunystės. Visgi kol kas nėra aiškaus atsakymo, kaip šie asteroidai, iš kurių kilo įprastiniai chondritai, apskritai susiformavo.

Pagrindinė hipotezė teigia, kad jie susidarė ramiai vėstant įvairaus dydžio uolienoms. Jų išoriniai sluoksniai atvėso greičiau, nei vidiniai, todėl susidarė svogūną primenančios daugiasluoksnės struktūros.

Alternatyva yra smūgių ir persiformavimo hipotezė, pagal kurią tie kūnai patyrė smūgių, subyrėjo, o vėliau susijungė į naujus asteroidus. Naujame tyrime parodyta, kad antroji hipotezė greičiausiai yra teisingesnė.

Mokslininkai ištyrė 18 meteoritų ir išanalizavo jų šiluminę istoriją, naudodami pastaraisiais metais ištobulintus metodus, leidžiančius tyrinėti uolienų vėsimą nuo 1400 Celsijaus laipsnių.

Ankstesni metodai leido tyrinėti tik vėsimą nuo 500 laipsnių – šiame ruože chondritai tikrai vėso lėtai. Tuo tarpu naujoji analizė parodė, kad 900-500 laipsnių intervale chondritai vėso 1000-milijoną kartų sparčiau, iki 0,3 laipsnių per metus. Tokį dviejų greičių vėsimą paaiškina modelis, pagal kurį asteroidai tik susiformavę buvo sudaužyti; smūgių metu fragmentai įkaito bent iki 900 laipsnių. Jie vėso sparčiai, bet gana greitai susijungė atgal į porėtas struktūras – „nuolaužų krūvų“ asteroidus. Poros sumažino šiluminį laidumą, tad vėsimo sparta gerokai sumažėjo.

Toks scenarijus leidžia spręsti, kad Saulės sistemos jaunystėje katastrofiški asteroidų susidūrimai buvo dažnas reiškinys, taigi visa sistema buvo pilna chaotiškai judančių įvairaus dydžio uolienų.

Tyrimo rezultatai publikuojami Geochimica et Cosmochimica Acta.