Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Žiloje senovėje Marse buvo daug paviršinio vandens. Prieš keturis milijardus metų ten tekėjo daugybė upių, kurios išgraužė slėnius uolienose. Tie slėniai matomi ir dabar, nes tektoninio aktyvumo stokojančioje planetoje jie nepranyksta. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujame darbe pristatoma detaliausia Marso upių baseinų analizė. Autorių teigimu, jie identifikavo visus bent 20 kilometrų ilgio slėnius, o bendras išnagrinėtų slėnių ilgis viršija 770 tūkstančių kilometrų. Įdomu, kad dauguma upių slėnių ir gūbrių, sudarytų iš nuosėdinių uolienų, randami pietiniame planetos pusrutulyje. Šiaurėje jų beveik nėra, greičiausiai todėl, kad kai kurios šiaurinės žemumos buvo vandenynų dugne, o kitas per laikotarpį nuo upių išdžiūvimo pakeitė lavos išsiliejimai. Daugybėje slėnių matyti skirtingo vandens lygio paliktos nuosėdos: kitaip tariant, akivaizdu, kad upės seko ne palaipsniui, o užsilikdamos ilgam laikui keliuose lygiuose. Absoliučios daugumos – 94% – slėnių amžius greičiausiai siekia seniausią geologinę epochą, Noachą, pasibaigusią prieš 3,8 milijardo metų. 4% slėnių suformuoti Hespero epochoje prieš 3,2-3,8 milijardo metų, likę 2% greičiausiai yra jaunesni. Šis tyrimas padės geriau suprasti Marso vandens evoliuciją ir planuoti ateities misijų nusileidimo vietas. Tyrimo rezultatai publikuojami Earth and Space Science. |