Marso susidūrimai su kometomis ir asteroidais
.


Dulkėtame ir sausame Marso kraštovaizdyje nėra vandenynų ar ežerų, nėra miškų ir tikrai nėra miestų. Rezultatas - beveik visiškai svetimas pasaulis, kurio randuotas paviršius atsiskleidžia po oranžiniu dangumi.


Marso paviršiaus struktūros – krateriai, dykumos, uolienos ir ledynai – yra nevienodo amžiaus. Pagal kraterių skaičių galima įvertinti, kurie paviršiai jaunesni, o kurie – senesni. Tačiau nustatyti tikslų jų amžių yra daug sunkesnė užduotis. Du nauji tyrimai padeda patikslinti šiuos skaičius.


Marso branduolys greičiausiai susideda iš geležies ir sieros mišinio, bet įmanomos ir kitos priemaišos. Nustatyti sudėtį įmanoma nagrinėjant seisminius – planetos drebėjimų – duomenis, bet tam reikia žinoti, kaip garso bangos sklinda branduolio medžiagoje.


Ne paslaptis, kad visos Saulės sistemos planetos patiria asteroidų ir kometų smūgius. Jų ypač daug buvo planetų jaunystėje, bet ir dabar kartkartėmis pasitaiko.
Prastos naujienos iš Marso: meteoritų analizės duomenys rodo, kad Marsas sausas kaip parakas (Video)


Šiuo metu Marso paviršius yra sausas, tačiau dažnai kalbama, kad po juo visai negiliai turėtų būti daug vandens ledo.


Mėnulis greičiausiai susiformavo, kai į Žemę trenkėsi didelė protoplaneta. Jos išmesta medžiaga susisuko į palydovą. Panašiai galėjo nutikti ir Marse: jo šiauriniame pusrutulyje yra didžiulis krateris, dengiantis beveik 40% planetos paviršiaus.


Milžiniški cunamiai, sukelti asteroidų smūgių, prieš daugiau negu 3 mlrd. metų ritosi per dabartines Marso šiaurines lygumas, drastiškai pakeisdami Raudonosios planetos senovinių jūrų pakrančių reljefą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.


Artimiausią sekmadienį, spalio 19 d. Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo "Rosetta" nusileidimo aparatas "Philae", tėra vos 3 km skersmens nykštukas. Bet ar pamenate, kaip tas "nykštukas" atrodė modeliuotose nuotraukose virš Los Andželo? O štai Marso link švilpia 16 kartų didesnis sviedinys – 50 km skersmens kometa C/2013A1, dar vadinama Saiding Springu. 50 km – tai pusė kelio nuo Vilniaus ligi Kauno. O Marso skersmuo už Žemę mažesnis 2 kartus. Ar gali būti, kad sekmadienį negyvoje Raudonojoje planetoje gali įvykti pasaulio pabaiga?


Kalnų randų supama žemuma pietiniame Marso pusrutulyje – vienas didžiausių smūginių kraterių Saulės sistemoje. Elados daubos skersmuo – 2,3 tūkst. km, gylis – daugiau kaip 7 km, o žemiausia vieta – 8,2 km gylio duburys.


Mokslininkai tikina, kad Marso atmosferą prieš keturis milijardus metų sunaikino paslaptingas katastrofinis įvykis. Tokią išvadą mokslininkams leido padaryti zondo „Curiosity“ atsiųsti duomenys.


Jei kitais metais Marsas susidurtų su kometa C/2013 A1, jo klimatas po šios kosminės katastrofos smarkiai pasikeistų, mano mokslininkai. Tiesa, neaišku, ar Raudonajai planetai tokiu atveju grėstų globalinis atšilimas, ar atšalimas.


Astronomai prognozuoja, kad 2014 m. spalį Marse gali įvykti planetinio masto katastrofa – į Raudonąją planetą gali rėžtis kometa C/2013 A1. Smūgis sukeltų sprogimą, kurio galia prilygtų 20 mlrd. megatonų, o smūgio vietoje atsivertų 500 km skersmens krateris, informuoja „RIA Novosti“.
|
||