Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
2017 metais aptiktas pirmasis tarpžvaigždinis svečias Saulės sistemoje – 1I/’Oumuamua. Po dvejų metų – kometa 2I/Borisov. Kaip tokie objektai išmetami iš savo gimtųjų sistemų ir paleidžiami į tarpžvaigždinę kelionę? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Egzistuoja įvairių hipotezių, o dabar grupė mokslininkų paskelbė darbą, kuriame teigia, kad pagrindinis tarpžvaigždinių objektų šaltinis yra artimi žvaigždžių prasilenkimai jaunose grupėse ir spiečiuose. Tyrėjai apskaičiavo, kaip keistųsi asteroidų, kometų ir panašių nuolaužų – planetesimalių – orbitos, prasilenkiant žvaigždėms įvairiomis trajektorijomis. Paaiškėjo, kad jei žvaigždės suartėja arčiau nei per 250 astronominių vienetų – o taip gali nutikti spiečiuose ar per pirmą dešimtį milijonų metų po žvaigždės gimimo, – nuo jų atplėšiama daugiau nei pusė planetesimalių, nebent žvaigždžių judėjimo trajektorija priešinga planetesimalių orbitoms. Atplėšti objektai palieka sistemą 0,5-2 kilometrų per sekundę greičiu – nedideliu, lyginant su tipiniais žvaigždžių greičiais, taigi kelionė iki kitos žvaigždės gali užtrukti labai ilgai. Padriki jauni spiečiai, tokie kaip Oriono ūkas, iš viso gali „pagaminti“ tarpžvaigždinių objektų, kurių masė siekia beveik vieną Žemės masę vienai spiečiaus žvaigždei. Tuo tarpu kompaktiškuose spiečiuose šis skaičius gali siekti net iki 50 kartų daugiau. Dauguma tarpžvaigždinių objektų turėtų būti kometiški, panašesni į 2I/Borisov nei į ‘Oumuamua. Tyrimo rezultatai arXiv. |