NASA į Venerą siųs dvi naujas misijas: sieks išsiaiškinti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje gali išsilydyti švinas

Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, tačiau jos istorija, atrodo, buvo kitokia. Nors esama įrodymų, kad kadaise ji buvo padengta vandenynais ir galėjo būti tinkama gyventi, šiandien tai nepakeliamo karščio kraštas su sieros rūgšties debesimis. Kadangi Venera yra antroji planeta nuo Saulės, jos paviršiaus temperatūra siekia 500°C - tokioje temperatūroje ištirptų net švinas.

Birželio 2 d. surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, kad misijos „Davinci+“ ir „Veritas“ turėtų būti pradėtos 2028-2030 m. Kiekvienai iš jų skirtas 500 mln. dolerių (352 mln. svarų sterlingų) finansavimas.

„Šių dviejų giminingų misijų tikslas - išsiaiškinti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje gali išsilydyti švinas, - teigė NASA atstovas spaudai, - Tikimės, kad šios misijos padės geriau suprasti, kaip išsivystė Žemė ir kodėl ji šiuo metu yra tinkama gyventi, kai kitos mūsų Saulės sistemos planetos yra netinkamos gyventi.“

Nauja pažintis

„DAVINCI+“, bus pirmoji, kuri nusiųs zondą į tirštą, karštą planetos atmosferą. Erdvėlaivis bus maždaug metro skersmens rutulys, kuris per valandą nusileis Veneros atmosferoje ir atliks matavimus, kaip keičiasi planetos atmosferos turinys nuo viršaus iki apačios. Nusileisdamas zondas taip pat padarys keletą didžiausios skiriamosios gebos Veneros paviršiaus nuotraukų.

Šie stebėjimai padės mokslininkams išsiaiškinti, kaip laikui bėgant keitėsi Veneros vanduo, koks yra jos vulkaninis aktyvumas dabar ir praeityje ir koks buvo planetos tinkamumo gyventi potencialas. Duomenys taip pat padės mokslininkams interpretuoti Žemės dydžio egzoplanetų su atmosferomis stebėjimus, kuriuos galėtų atlikti būsimasis James Webb kosminis teleskopas, todėl tyrėjai galės atskirti egzo-Žemę nuo egzo-Veneros.

Kita misija, „VERITAS“, skries aplink Venerą ir tirs planetos paviršių, kad išsiaiškintų jos istoriją ir kodėl ji taip skiriasi nuo Žemės. Orbitinis aparatas sudarys paviršiaus žemėlapį radaru, kartografuos aukštį, kad sudarytų trimačius žemėlapius, ir ieškos Veneroje tebevykstančios plokščių tektonikos bei vulkanizmo. Šie stebėjimai galėtų suteikti duomenų būsimai misijai, kurios metu bus nusileista Veneroje.

„Stebina, kiek mažai žinome apie Venerą, - sakė Tomas Wagneris iš NASA Planetų mokslo skyriaus, - Tai bus tarsi planetos atradimas iš naujo“, - pridūrė jis.

Kartu taip pat buvo paskelbtos dar dvi misijos: į Jupiterio vulkaninį mėnulį Lo ir į didžiausią Neptūno mėnulį Tritoną.