Pirmą kartą aptiktas hipernovos sprogimas papildė Visatos atsiradimo teoriją: „niekas anksčiau tokio reiškinio nebuvo aptikęs“

Įspūdingas sprogimas

Šis senovinis sprogimas buvo maždaug 10 kartų ryškesnis ir energingesnis nei įprasta supernova (sprogusios žvaigždės paskutinė gyvavimo stadija), palikdama keistą elementų mišinį, kuris padėjo sukurti naujos kartos žvaigždes.

Žvaigždės, kuriose įvyksta toks sprogimas, turi būti masyvios (dešimtis kartų didesnės už Saulę), greitai suktis ir turėti galingą magnetinį lauką, teigiama liepos 7 d. žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime.

„Tai sprogstama žvaigždės mirtis, ir niekas anksčiau tokio reiškinio nebuvo aptikęs“, – sakė D.Yongas, pagrindinis tyrimo autorius iš Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje.

D.Yongas su kolegomis Paukščių tako galaktikos pakrašytyje rado žvaigždę, kupiną keisto cheminių elementų mišinio. Žvaigždė, pavadinta SMSS J200322.54-114203.3 (bet sutrumpintai vadinkime ją J2), esanti maždaug už 7500 šviesmečių nuo Saulės, Paukščių tako aureolėje susiformavo maždaug prieš 13 mlrd. metų, arba mažiau nei 800 mln. metų po Visatos gimimo, teigia tyrėjai. Tokios žvaigždės yra seniausios iš visų iki šiol egzistuojančių.

Svarbus žingsnis Visatos istorijoje

Naujajame tyrime tyrėjai, naudodami specialius prietaisus, įrengtus Atakamos dykumoje, Čilėje, Magelano teleskopo pagalba atidžiai išanalizavo žvaigždės cheminę sudėtį, remdamiesi jos skleidžiamos šviesos bangų ilgiais. Jie nustatė, kad, skirtingai nei daugumoje kitų žinomų šios ankstyvosios eros žvaigždžių, J2 žvaigždėje yra itin mažai geležies, tačiau joje neįprastai daug sunkesnių elementų, tokių kaip cinkas, uranas ir europis.

Neutroninių žvaigždžių susiliejimas gali paaiškinti šių sunkesnių elementų buvimą panašiose ankstyvosios visatos žvaigždėse, tačiau, pasak tyrėjų, J2 yra tiek daug „papildomų“ sunkiųjų elementų, kad net neutroninių žvaigždžių susiliejimo teorija netinka.

Autorių teigimu, vienintelis paaiškinimas, kodėl ten yra papildomų sunkiųjų elementų, yra itin didelis sprogimas – hipernova, kurią sustiprino greitas sukimasis ir stiprus magnetinis laukas.

„Dabar pirmą kartą radome stebėjimų įrodymų, tiesiogiai rodančių, kad įvyko kitokio tipo hipernova, kurios metu vienu metu susidarė visi stabilūs periodinės elementų lentelės elementai – greitai besisukančios, stipriai įmagnetintos masyvios žvaigždės branduolio kolapsinis sprogimas“, – teigė tyrimo bendraautorius Chiaki Kobayashi iš Hertfordshiro universiteto Jungtinėje Karalystėje. „Tai vienintelis dalykas, paaiškinantis gautus rezultatus.“

Šis atradimas yra daugiau nei kibirkščiuojantis reginys; toks neįtikėtinas sprogimas turėjo įvykti ankstyviausiuose galaktikų formavimosi etapuose, kad J2 gimtų.

Šis faktas rodo, kad hipernovos galėjo būti svarbus žvaigždžių formavimosi būdas ankstyvojoje Visatoje. Hipernovos gali sukelti rimtą grėsmę Žemei dėl jiems būdingų gama spinduliavimo sprogimo žybsnių, tačiau šiuo metu šalia Saulės sistemos tokių pavojingų žvaigždžių neaptikta.