Mokslininkai nustebę: kodėl Plutono atmosfera pradėjo nykti?

Netikėtas atradimas

Ledinė nykštukinė planeta, esanti už daugiau nei 4,8 mlrd. km nuo Žemės, patraukė astronomų dėmesį, kai 2018 m. praskriejo priešais žvaigždę.

Žvaigždei apšvietus Plutoną, tyrėjų komanda galėjo atlikti nykštukinės planetos ir jos atmosferos stebėjimus. Turėdami šį unikalų vaizdą, jie priėjo prie netikėtos išvados, kurią aprašė naujame tyrime.

Astronomai rado įrodymų, kad Plutono atmosfera pradeda nykti.

Kaip teigiama „Live Science“, naudodama teleskopus keliose JAV ir Meksikoje esančiose vietose, komanda stebėjo Plutoną ir jo ploną atmosferą, kuri, kaip ir Žemės, daugiausia sudaryta iš azoto. Plutono atmosferą palaiko ledo garų slėgis nykštukinės planetos paviršiuje. Taigi, jei Plutone įšyla ledas, tai gali smarkiai pakeisti jo atmosferos tankį, teigiama Pietvakarių tyrimų instituto (angl. Southwest Research Institute, SwRI), kuriame dirba keli mokslininkų grupės nariai, pranešime.

Jau maždaug 25 metus Plutonas vis labiau tolsta nuo Saulės, todėl jo paviršiaus temperatūra mažėja.

Dėl reiškinio, vadinamo šilumine inercija, Plutono paviršiaus slėgis ir atmosferos tankis didėjo iki 2018 m. Iš esmės Plutonas turėjo šilumos likučių iš tų laikų, kai buvo arčiau Saulės. Tačiau inercija pradeda išsekti ir, Plutonui atšalus, vis daugiau jo atmosferos užšąla ant paviršiaus ir „išnyksta“.

„Analogija tam yra tai, kaip Saulė įkaitina smėlį paplūdimyje“, – tame pačiame pranešime sakė SwRI darbuotoja mokslininkė Leslie Young, tyrinėjanti ledinių Saulės sistemos kūnų ir jų paviršių bei atmosferų sąveiką.

„Saulės spinduliai intensyviausi vidurdienį, tačiau smėlis per visą popietę toliau sugeria šilumą, todėl karščiausia būna vėlyvą popietę. Tai, kad Plutono atmosfera vis dar išliko, leidžia manyti, kad Plutono paviršiuje esančius azoto ledo telkinius šildė po paviršiumi sukaupta šiluma. Nauji duomenys rodo, kad jie pradeda vėsti“, – „Live Science“ sakė L.Young.

Padėjo žvaigždė

Tyrėjai stebėjo, kaip žvaigždė išnyksta, kai Plutonas juda priešais ją, o paskui vėl pasirodo, kai nykštukinė planeta praskrieja pro ją. Remdamiesi žvaigždės atsiradimo ir išnykimo iš akiračio greičiu, kuris truko apie 2 minutes, jie galėjo nustatyti nykštukinės planetos atmosferos tankį, teigiama pranešime.

Šis metodas remiasi vadinamąja okultacija – įvykiu, kai vieną kosminį objektą paslepia kitas, einantis priešais jį. Okultacijų tyrimas yra senas ir gerai žinomas metodas astronomijos pasaulyje, o mokslininkai jį naudoja Plutono atmosferai tirti nuo 1988 m., teigiama „Live Science“.

Stebėdama Plutoną, kai jis praskriejo priešais žvaigždę, komanda pastebėjo „centrinį blyksnį“ nykštukinės planetos šešėlio kelio viduryje. Šis blyksnis, atsiradęs dėl to, kad Plutono atmosfera laužė šviesą į šešėlio centrą, pakeitė šviesos kreivę, kuri paprastai būna okultacijos metu, iš „u“ formos į „w“ formą.

„2018 m. stebėtas centrinis blyksnis buvo bene stipriausias, kokį kada nors kas nors yra matęs Plutono užtemimo metu“, – sakė L.Young. „Centrinis blyksnis suteikia mums labai tikslių žinių apie Plutono šešėlio kelią Žemėje“.

Šio tyrimo rezultatus L.Young aptarė spalio 4 d. 53-iajame Amerikos astronomų draugijos Planetų mokslų skyriaus metiniame susitikime.