NASA zondas „Lucy“ patyrė pirmąją nesėkmę: kas laukia 845 mln. eurų vertės misijos?

Pusantros tonos sveriantis zondas, vykdysiantis 12 metų truksiančią misiją, per kurią ypatingas dėmesys bus skirtas netoli Jupiterio skriejantiems vadinamosios trojėnų grupės asteroidams, buvo šeštadienį paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

„Po sėkmingo paleidimo 2021 metų spalio 16 dieną NASA kosminio aparato „Lucy“ sistemų analizė rodo, kad kosminis aparatas veikia sklandžiai ir yra stabilus, – sakoma JAV kosmoso agentūros tinklaraštyje paskelbtame pranešime. – Abu „Lucy“ saulės elementų moduliai išsiskleidė, abu gamina elektros srovę, akumuliatorius įkraunamas. Vienas modulis [visiškai] užsifiksavo, bet esama požymių, kad antrasis modulis gali būti ne visiškai užsifiksavęs.“

„Lucy“ pavadinta vieno iš priešistorinių žmonių protėvių, kurio fosilijos buvo rastos Rytų Afrikoje, vardu. Šis zondas taps pirmuoju saulės energija varomu aparatu, nuskriesiančiu taip toli nuo Saulės. Aparatas taip pat iš arti ištirs daugiau asteroidų negu bet kuris jo pirmtakas – „Lucy“ aplankys iš viso aštuonis tokius dangaus kūnus.

Zondas triskart praskries arti Žemės, kad veikiamas jos gravitacijos padidintų greitį, ir taps pirmuoju aparatu, sugrįžusiu netoli mūsų planetos iš Saulės sistemos tolimojo regiono.

„Visi kiti posistemiai veikia normaliai. Esant dabartinei kosminio aparato būklei, „Lucy“ gali toliau veikti nekylant jokio pavojaus jo darbui ir saugumui. Komanda analizuoja kosminio aparato duomenis, kad suprastų padėtį ir nuspręstų tolesnius žingsnius, kad būtų pasiektas saulės elementų modulio visiškas išsiskleidimas“, – pridūrė NASA.

Šios misijos kaina vertinama 981 mln. JAV dolerių (apie 845 mln. eurų).

2025 metais „Lucy“ pirmiausiai priskries prie pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų esančio Donaldžohansono asteroido. Šis dangau kūnas pavadintas amerikiečių paleoantropologo Donaldo Johansono, atradusio australopitekės, pramintos Lucy (Liusi), liekanas, garbei.

2027–2033 metais zondas praskries netoli septynių trojėnų grupės asteroidų. Penki jų priklauso asteroidų spiečiui skriejančiam prieš Jupiterį, o kiti du seka paskui dujų milžinę.

Didžiausias iš šių asteroidų yra apie 95 km skersmens.

„Lucy“ praskries maždaug už 400 km nuo taikiniais pasirinktų asteroidų. Zondo prietaisais ir didele antena bus tyrinėjama šių dangaus kūnų geologinė sandara – cheminė sudėtis, masė, tankis ir tūris.

„Deimantas danguje“

Manoma, kad daugiau kaip 7 000 trojėnų grupės asteroidų yra Saulės sistemos dujinių milžinių – Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno – formavimosi liekanos.

Mokslininkų nuomone, šie dangaus kūnai gali pateikti svarbios informacijos apie protoplanetinio disko, iš kurio ilgainiui susidarė visos Saulės sistemos planetos, įskaitant Žemę, sudėtį ir fizines sąlygas.

Trojėnai skirstomi į du spiečius – priešakinis yra susitelkęs ties Jupiterio orbita, nutolęs per šeštadalį orbitos rato nuo didžiosios planetos, o lydintysis skrieja tokiu pačiu atstumu už jos.

„Viena išties keista trojėnų ypatybė, kai pradėjome juos tyrinėti iš Žemės – kaip jie skiriasi vieni nuo kitų, ypač pagal spalvą“, – sakė „Lucy“ misijos vyriausiasis mokslininkas Halas Levisonas.

Vieni jų pilki, kiti – rausvi. Tikėtina, kad spalvos skirtumai atspindi, kokiu atstumu nuo Saulės šie asteroidai susiformavo prieš atsidurdami dabartinėje orbitoje.

„Lucy“ vardas buvo suteiktas 1974 metais Etiopijoje aptiktoms australopiteko patelės liekanoms, suteikusioms svarbios informacijos apie ankstyvųjų žmonių protėvių evoliuciją. Ekspedicijos, atradusios šias fosilijas, narius įkvėpė grupės „The Beatles“ daina „Lucy in the Sky with Diamonds“ („Liusi danguje su deimantais“), kuri buvo daug kartų garsiai leidžiama jų stovykloje.

Zondas buvo pavadintas „Lucy“ viliantis, kad jo misija irgi gali padėti nušviesti Saulės sistemos raidą.

Be to, vieno iš zondo prietaisų pagrindinis elementas yra šviesą laužiantis diskas iš dirbtinių deimantų. „Lucy“ šilumos emisijos spektrometras, aptinkantis infraraudonuosius spindulius, leis sudaryti asteroidų paviršiaus temperatūros žemėlapius.

Matuojant temperatūrą skirtingu asteroido „paros“ metu bus galima daugiau sužinoti apie dangaus kūno fizinius ypatumus, pavyzdžiui, kiek jo paviršiaus dengia dulkės, žvyras arba uolos.