Tolimiausiame Visatos taške – astrofizikus nustebinęs radinys: tai – gyvybei formuotis būtini reiškiniai (Foto)

Anot mokslininkų, išanalizavus Atakamos dykumoje įrengtu milžinškų radioteleskopu ALMA surinktus duomenis, vanduo, tikėtina, gali būti aptinkamas daugumoje masyvių galaktikų iš ankstyvosios Visatos laikų.

Stebėję objektą SPT0311–58 mokslininkai rado vandens molekulių, o tuo pačiu ir anglies monoksido. Šie elementai aptikti beveik 12,88 milijardus šviesmečių nuo Žemės nutolusiose besiformuojančiose galaktikose, rašo schitechdaily.com.

Naujausią tyrimą sudaro labiausiai detalizuoto molekulinio dujų kiekio galaktikoje iš ankstyvosios Visatos laikų vaizdinys bei tolimiausias vandens molekulių atradimas įprastoje žvaigždes formuojančioje galaktikoje. Tyrimas buvo publikuotas žurnale „The Astrophysical Journal“.

Objektas SPT0311–58 sudaro dvi galaktikas, kurios radioteleskopu ALMA buvo aptiktos dar 2017 metais. Pagal galaktikos vietą (arba kitaip – laiką) tai – rejonizacijos epocha. Ši Visatos epocha prasidėjo tada, kai Visata tebuvo vos 780 milijonų metų – t. y. maždaug 5 proc. dabartinio jos amžiaus. Tuo metu formavosi pirmosios žvaigždės ir galaktikos.

Manoma, kad užfiksuotas darinys – dviejų galaktikų jungimasis į vieną, kuriame spartus žvaigždžių formavimasis vyksta ne tik dėl esančių dujų (žvaigdžių formavimosi kuro) bet ir dėl to, kad ši pora galaktikų galimai vystosi į masyvią eliptinę galaktiką, kokios yra tiriamos stebimojoje (vietinėje) Visatoje.

„Naudodami aukštos rezoliucijos ALMA užfiksuotus vaizdus, tyrėme galaktikų porą, žinomą kaip SPT0311–58. Abiejose galaktikose aptikta vandens ir anglies monoksido molekulių. Vanduo ir anglis yra kritiškai svarbūs gyvybei formuotis.

Šis galaktikų junginys yra iki šiol žinomas masyviausias iš laikmečio, kuomet Visata buvo labai jauna. Joje aptinkama daugiau dujų ir dulkių palyginus su kitomis galaktikomis iš ankstyvosios Visatos ir tai suteikia daug galimybių stebėti besiformuojančių galaktikų mokekules ir geriau suprasti, kaip šie gyvybei būtini elementai paveikė ankstyvosios Visatos formavimąsi“, – teigė mokslinio tyrimo vadovas, Ilinojaus universiteto astronomas Sreevani Jarugula.

Šie tyrimai iš pirmųjų galaktikos formavimosi etapų mokslininkams leidžia geriau suprasti Visatos gimimą, augimą ir evoliuciją, o tuo pačiu ir Saulės sistemos bei Žemės raidą.

Mokslininkai sužinojo, kur ir kiek toli vanduo gali egzistuoti Visatoje. Tačiau atsakymai tuo pačiu kelia kitus klausimus, į kuriuos dar teks atsakyti atliekant kitus tyrimus. „Kaip tiek daug dujų ir dulkių taip anksti atsirado ankstyvojoje Visatoje, kad suformuotų žvaigždes ir galaktikas? Tai sužinoję galėsime geriau suprasti formavimosi struktūrą ir ankstyvosios Visatos evoliuciją“, – tikino Sreevani Jarugula.

Šie įspūdingi tyrimo rezultatai, kurie tuo pačiu parodo ir radioteleskopo ALMA pajėgumus, prisideda prie vis didesnių ir platesnių Visatos tyrinėjimų.

„Panašu, kad gyvybei svarbios molekulės, kurios itin reikšmingos Žemėje, ima formuotis jau pačioje Visatos atsiradimo pradžioje ir tyrimo duomenys mums duoda galimybę pamatyti fundamentalius Visatos procesus, kurie labai skiriasi nuo vykstančių šiandien“, – teigė ALMA programos direktorius astrofizikas Joe Pesce.