Baltosios nykštukės
.
(0)
2024-03-07
4
Mokslininkai teigia, kad ant baltosios nykštukės WD 0816–310 paviršiaus pastebėtas „metalinis randas“ gali būti sunaikintos planetos liekanos, rašo „Live Science“.
(0)
2023-07-31
7
Baltosios nykštukės yra į Saulę panašių žvaigždžių liekanos – maždaug Saulės masės, tačiau Žemės dydžio kūnai. Tik susiformavusios, jos būna labai karštos, o laikui bėgant po truputį vėsta.
(0)
2023-06-26
6
Novos yra palyginus nedideli žvaigždžių sprogimai – stiprūs paryškėjimai, kurie nesunaikina sistemos, priešingai nei supernovos. Jos nutinka, kai dvinarėje sistemoje arti viena kitos sukasi baltoji nykštukė ir įprasta, pagrindinės sekos, žvaigždė.
(0)
2023-06-21
26
Mokslininkai atrado tikrą temperatūros rekordininką, skriejantį aplink labai karštą žvaigždę.
(0)
2023-06-13
15
Žvaigždės kartais primena brangakmenius, kurie šviečia naktinio dangaus tamsoje. Tačiau kai kurios iš jų tikrai gali tapti tokiais brangakmeniais.
(0)
2023-05-04
12
Astronomai stebėjo apokalipsę, kai planetą surijo jos pačios žvaigždė – tai pirmas kartas, kai toks įvykis stebimas tiesiogiai.
(1)
2023-03-28
11
Saulės sistemos planetos skrieja labai stabiliai – jau milijardus metų nebuvo jokių sukrėtimų, reikšmingai pakeičiančių jų orbitas. Pačioje sistemos pradžioje buvo migracijų, galimai viena ar kelios planetos buvo išsviestos lauk.
(0)
2022-03-04
2
Žvaigždes daugiausiai sudaro vandenilis ir helis su trupučiu kitų elementų priemaišų. Žvaigždei senstant ir vykstant vandenilio branduolių jungimosi reakcijoms, jos centre vis gausėja helio, vėliau prasideda kitos reakcijos ir ima atsirasti sunkesni elementai. Visgi žvaigždės paviršiuje šių procesų pėdsakų nesimato, susiformavę elementai iš centro išlaisvinami ir į aplinką paskleidžiami tik žvaigždei mirštant, pavyzdžiui supernovos sprogimo metu ar nusimetinėjant planetinį ūką.
(0)
2022-03-02
5
Baltosios nykštukės yra panašių į Saulę žvaigždžių „pomirtinės“ liekanos. Tai yra maždaug Žemės dydžio, bet Saulės masės, kūnai, sudaryti daugiausiai iš anglies ir deguonies. Labai stipri gravitacija išskirsto nykštukę sudarančius elementus į sluoksnius: lengvai susimaišantys anglis ir deguonis lieka paviršiuje, virš jų gali būti menka helio ir vandenilio atmosfera, o sunkesni elementai nusėda giliau, tad jų nykštukės spektre neturėtų matytis. O visgi kartais matosi.
(2)
2022-02-06
68
Kvapą gniaužiančios naujos „Chandra“ observatorijos nuotraukos parodė tokius kosminius objektus, kokių dar niekada nematėte.
(3)
2022-01-28
41
Kažkas Žemės kosminėje kaimynystėje skleidžia keistus signalus, kokių dar niekada nematėme.
(2)
2021-12-02
26
1905 metais Pietų Afrikoje iškastas deimantas, neapdirbtas svėręs daugiau nei 620 gramų. Šis Cullinano deimantas yra didžiausias kada nors Žemėje rastas toks brangakmenis. Panašiu metu, XX a. pradžioje, astronomai identifikavo pirmąsias baltąsias nykštukes – žvaigždes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra didžiausi deimantai Visatoje.
(1)
2020-12-29
59
Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.
(0)
2020-12-27
4
Litis – trečias periodinės lentelės cheminis elementas – Visatoje egzistuoja nuo pirmųjų minučių po Didžiojo sprogimo. Šiek tiek jo susiformavo būtent tada, kartu su vandeniliu, deuteriu, tričiu ir dviem helio izotopais. Teoriniai modeliai pateikia labai aiškią prognozę, kiek šių elementų turėjo būti pirmykštėje Visatoje; stebėjimai patvirtina prognozes apie deuterį bei helį. O štai ličio gausa, išmatuojama seniausiose žvaigždėse, yra apie keturis kartus mažesnė, nei prognozuojama.
(0)
2020-09-25
4
Į Saulę panaši žvaigždė baigia gyvenimą išsipūsdama į raudonąją milžinę, o tada susitraukdama į baltąją nykštukę. Planetos, esančios arčiau žvaigždės, nei raudonosios milžinės spindulys – Saulės atveju jis sieks maždaug dabartinę Žemės orbitą – sudega, tačiau toliau esančios gali išlikti ir vėliau atmigruoti prie baltosios nykštukės. Nykštukė, kaip ir sako pavadinimas, yra labai maža – maždaug Žemės dydžio, nors išlaiko didžiąją dalį pradinės žvaigždės masės.
