Kosmoso lenktynėse Europai reikia pasirinkti: būsime keleiviai ar pilotai?

Įsivaizduokite, jei Kristupas Kolumbas nebūtų turėjęs laivo nuplaukti į Ameriką, neseniai sakė Europos kosmoso agentūros vadovas, apgailestavęs, kad žemynas neturi laivo „tyrinėjimo ribai praplėsti“.

„Mes būsime Mėnulyje ir tikime, kad ten gyvensime. Naudosime Mėnulį kaip ekonomikos zoną. Tai nauja riba“, – praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame 14-ajame Europos kosmoso kongrese sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris. „Didysis klausimas, ar mes, europiečiai, norime tame dalyvauti, ar norime stebėti, kaip kiti vyksta į Mėnulį?“

NASA vykdo programą „Artemis“ ir ketina sugrįžti į Mėnulį iki 2025 m., o Kinija planuoja iki 2030 m. nusiųsti ten vieną iš savo taikonautų. Šiais metais Indija planuoja be įgulos vykdomą bandomąjį skrydį pagal savo „Gaganyaan“ programą, kad pasirengtų pilotuojamai misijai. Tuo tarpu Europoje net nekalbama apie pilotuojamus laivus, kliaujamasi JAV ir Rusijos erdvėlaiviais, kurie kasmet iškelia į orbitą daugiau nei 30 astronautų.

Privačios įmonės dabar tapo pagrindiniais šio sektoriaus žaidėjais, Elono Musko „SpaceX“ veža astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Prancūzų astronautas Thomas Pesquet‘as, keliavęs į TKS ir iš jos su „SpaceX“ „Dragon“ kapsule, ragina Europą būti ambicingesnę dėl skrydžių su įgula.

Europos kosmoso įmonė „ArianeGroup“, priklausanti „Airbus“ ir prancūzų grupei „Safran“, teigia esanti pasirengusi sukurti daugkartinį dviejų pakopų paleidimo įrenginį, galintį gabenti astronautus. Prancūzijos kosmoso agentūros CNES prezidentas Philippe'as Baptiste'as sako, kad toks paleidimo įrenginys atvertų kelią Mėnulio ir Marso misijoms, tačiau, jo teigimu, Europos kosminės ambicijos tebėra politinis klausimas. Šis klausimas ypač svarbus artėjant Europos kosmoso viršūnių susitikimui Prancūzijos Tulūzos mieste vasario 16 dieną. Lapkritį vyks ESA ministrų susitikimas, kuriame bus nustatyti ateinančių metų prioritetai ir biudžetai.

Tik keleiviai

2021 m. ESA kosmoso tyrimų biudžetas siekė 735 mln. eurų (822 mln. dolerių) – vos 7 proc. NASA biudžeto. Tuo metu privataus sektoriaus finansavimas su kosmosu susijusiose įmonėse praėjusiais metais viršijo 10 milijardų dolerių – tai visų laikų rekordas. Investuotojai daugiau lėšų nukreipia į Mėnulio ir kitus projektus toliau nuo Žemės orbitos, teigia konsultacinė įmonė „McKinsey“. Neturėdama nuosavos transporto priemonės, ESA sieks užsitikrinti vietą europiečiui NASA Mėnulio misijoje, pasiūlydama sukurti nusileidimo Mėnulyje aparatą, sakė agentūros tyrimų strategijos vadovas Didier Schmittas.

Europai jau garantuotos trys viešnagės NASA „Gateway“ kosminėje stotyje, kuri su keliais Europos pastatytais moduliais skries Mėnulio orbita. Tačiau net ir NASA turi pasikliauti „SpaceX“ skrydžiais į TKS, nes JAV kosmoso agentūra dar tik kuria naują laivą, kuris pakeistų seniai uždarytą kosminių erdvėlaivių programą.

Vokiečių astronautas Alexanderas Gerstas perspėja, kad naudojant privačią įrangą jo kolegos gali neturėti visos prieigos prie duomenų. „Matau tai iš savo kolegų, kurie dabar treniravosi, pavyzdžiui, su „SpaceX“ „Dragon“, tai visiškai kitoks žaidimas. Jie nebėra lygiaverčiai partneriai, iš tikrųjų jie labiau panašūs į keleivius, – sakė jis. – Jiems nebeleidžiama prieiti prie visos informacijos, todėl tai yra žingsnis atgal“.

„Ekonominis pagrindimas“

Europa yra bandžiusi turėti savo pilotuojamą erdvėlaivį. Tačiau „Hermes“ programos buvo atsisakyta 1992 m., kai buvo vėluojama ir nepavyko pasiekti išlaidų ir įgyvendinimo tikslų. Vienoje įsikūrusio Europos kosmoso politikos instituto direktorius Jeanas Jacques'as Tortora teigė, kad argumentai už Europos kosmoso programą stokoja „ekonominio pagrindo“. „Iš esmės tai susiję su politiniais tikslais, ar Europa nori būti kosmoso galybė, ar ne“, – sakė J.J. Tortora.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje konferencijoje nė vienas iš ministrų lygio atstovų iš Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos, kurios kartu skyrė apie 60 proc. ESA biudžeto, neminėjo, kad Europos skrydis su įgula būtų prioritetas. Tačiau tai neatbaido ESA vadovo J. Aschbacherio – jis sakė „neprašąs sprendimo šiandien ar po trijų savaičių“.