James Webbo kosminis teleskopas pereina į naują etapą – užfiksavo pirmuosius fotonus ir jau nusitaikė į savo pradinį taikinį (Foto, Video)

Infraraudonųjų spindulių observatorija startavo praėjusių metų gruodžio 25 d. dieną, pakildama iš Europos kosmoso agentūros kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.

Nuskriejęs 1,5 mln. km, jis pagaliau pasiekė tikslą, kur pradėjo aušinimo ir veidrodžio bei prietaisų kalibravimo procesą.

„Pirmoji šviesa“ yra svarbus bet kurio teleskopo etapas, nes tai taškas, kuriame observatorija ir įvairūs jos instrumentai aptinka žvaigždžių šviesą.

Šviesos dalelės praskriejo per visą teleskopą ir buvo aptiktos artimųjų infraraudonųjų spindulių kameros (NIRCam) prietaisu. Svarbus įvykis, žymintis pirmąjį iš daugelio žingsnių, leidžiančių užfiksuoti nefokusuotus vaizdus, ​​​​naudojamus tiksliai sureguliuoti teleskopą.

„Tai pati proceso pradžia, tačiau kol kas pirminiai rezultatai atitinka lūkesčius ir modelius“, – paaiškino NASA.

Mokslininkai naudoja duomenis iš NIRCam, kad sulygiuotų teleskopą. Tai procesas, kuris vyks septyniais etapais per ateinančius tris mėnesius ir galiausiai baigsis suderintu teleskopu, paruoštu instrumentams prijungti.

Septyni derinimo žingsniai, yra šie: segmento vaizdo identifikavimas, segmentų išlygiavimas, vaizdo sudėjimas, grubus fazavimas, tikslus fazavimas, teleskopo išlygiavimas per instrumento matymo laukus ir kartotinis lygiavimas galutinei korekcijai.

NASA perspėjo, kad nuotraukos, padarytos derinimo proceso metu, „nebus gražios“. Jos skirtos tik tam, kad teleskopas būtų paruoštas ir kad vėliau vasarą būtų galima padaryti nuostabių visatos vaizdų.

Teleskopo paleidimo procesas užtruks daug ilgiau nei ankstesnių kosminių teleskopų, nes pagrindinis Webbo veidrodis susideda iš 18 atskirų veidrodžio segmentų, kurie turi veikti kartu kaip vienas didelio tikslumo optinis paviršius“, – teigė komanda.

„Jei Webbo pagrindinis veidrodis būtų JAV dydžio, kiekvienas segmentas būtų Teksaso dydžio, o komanda turėtų suderinti tų Teksaso dydžio segmentų aukštį vieną su kitu maždaug 3,8 cm tikslumu“, – paaiškino NASA.

Viena pirmųjų užduočių bus suderinti teleskopą su pirmuoju kalibravimo taikiniu – ryškia žvaigžde, pavadinta HD 88406.

Naudodami kiekvieną segmentą inžinieriai padarys 18 atskirų nefokusuotų HD 84406 vaizdų, iš kurių kompiuteris tiksliai nustatys, kaip kiekvienas segmentas turi būti nukreiptas, kad teleskopas būtų sufokusuotas.

Kiekvieno veidrodžio kryptį galima reguliuoti pačiais mažiausiais žingsniais – kiekvienas lygus dešimttūkstantajai žmogaus plauko storiui. Teleskopui pradėjus veikti, veidrodžius taip pat reikės tikrinti ir, jei reikia, perreguliuoti kas kelias dienas.

HD 84406 yra į Saulę panaši žvaigždė, esanti netoli Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyno, maždaug už 260 šviesmečių. Jos paviršiaus temperatūra yra apie 5000 K (Saulės 5778 K). Žvaigždė bus per ryški tirti Webbui, bet yra geras kalibravimo taikinys.