Abejonių neliko – tai didžiausia kada nors aptikta kometa: savo dydžiu ji labiau panaši į planetą (Foto)

Pirminiai dydžio matavimai buvo nelabai tikslūs, tačiau dabar turima konkretesnių duomenų, kurie tikrai nemenkai stebina – pasirodo, jos skersmuo net 137 kilometrai: maždaug toks atstumas skiria Niujorką ir Filadelfiją, skelbia iflscience.com.

„Mes jau patvirtinome matavimų duomenis. Nebeturime abejonių – tai didžiausia kada nors aptikta kometa iš Orto kometoidų debesies“, – sako mokslų daktaras Emmanuelis Lellouchas iš Paryžiaus observatorijos.

Pirmieji kometos 2014 UN271/(Bernardinelli-Bernstein) vaizdai buvo užfiksuoti 2014 metais, kai ji buvo tokia pat tolima kaip Neptūnas. Jos tikrosios svarbos mokslininkams nepavyko įvertinti dar ateinančius septynerius metus. Tuo metu manyta, kad jos skersmuo gali siekti nuo 100 iki 370 kilometrų. Net ir mažiausias plotis vargiai prilygsta kometos C/1729 P1 pločiui – pastaroji pirmą kartą pastebėta 1729 metais, jos skersmuo siekė apie 100 kilometrų.

Vėlesni skaičiavimai parodė, kad 2014 UN271 plotis siekia 150 kilometrų, duomenys vis dar nebuvo itin tikslūs. Nors Bernardinelli-Bernstein kometa ir artėja, ji niekada nekirs Saturno orbitos, tad į ją žiūrėti bus saugu, tačiau tiksliai išmatuoti – sudėtinga.

E.Lellouchas ir jo komanda preciziškumo, kuris neįmanomas matomoje šviesoje, siekė pasitelkę mikrobangų radiaciją. Mokslinis darbas bus publikuojamas specializuotame leidinyje „Astronomy and Astrophysics Letters“, o su išankstine versija galima susipažinti ArXiv.org. Užuot bandę išmatuoti, kokią dalį danguje užima 2014 UN271 kometa, E. Lellouchas analizavo, kiek šilumos kometa atiduoda, ir pagal tai suskaičiavo jos paviršiaus plotą.

Išmatuoti 100-200 kilometrų pločio objektą, esantį už daugiau nei 3 mlrd. kilometrų, visada neįtikėtinai sunku. Dar sunkiau, kai jis, šylant ledui, išskiria dujas ir dulkes, tad aplink pačią kometą susiformuoja savotiškas matavimą iškraipantis debesis.

Pasitelkę „Atacama Large Millimeter Array“ radioteleskopų kompleksą, E. Lellouchas kartu su kolegomis analizavo C/2014 UN271 kometą keturiais bangų ilgiais nuo 1 iki 2 milimetrų, praleisdami tuos, kuriose dulkės matosi ryškiausiai. Tokiu būdu mokslininkams praktiškai pavyko išvengti dulkių ir garų klaidinimo.

Lyginamasis ryškumas prie skirtingo ilgio bangų byloja apie tipinėms kometoms būdingą sudėtį, kuri atspindi 5 proc. visos ant jos krintančios šviesos. Tokiu būdu E. Lellouchas ir jo kolegos galėjo suskaičiuoti, kad tokį kiekį radiacijos Bernardinelli-Bernstein kometai pagaminti reikia 137 kilometrų (±17 kiometrų). Netikslumas – tiek nežinojimo, kaip toli nuo kometa yra, tiek abejonių dėl jos galimybių atspindėti, rezultatas.

Palyginkime: Hale-Boop kometa – didžiausia, kokią prieš tai pavyko pakankamai tiksliai išmatuoti – yra 74 kilometrų skersmens (±6 kilometrai).

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai kol kas pats tolimiausias bandymas išmatuoti kometos albedą (t.y. kiek procentų spinduliuotės atspindi jos paviršius), tad astronomams pasitaikė precedento neturinti galimybė stebėti, kaip jis kis, kai Bernardinelli-Bernstein kone per pusę sumažins dabartinį atstumą nuo Saulės. Tai padės išspręsti klausimą, ar nestabilios materijos išskyrimas keičia kometos albedą.