Aptiktos dvi žvaigždės, kurių paviršiuje matyti labai daug anglies ir deguonies: ką tai reiškia?

Bet dabar aptiktos dvi žvaigždės, kurių paviršiuje matyti labai daug anglies ir deguonies. Šios žvaigždės priklauso tipui, vadinamam nykštukinėmis O žvaigždėmis. Jos yra mažesnės masės už Saulę, tačiau dešimtis kartų ryškesnės. Jos jau beveik baigė savo gyvenimus; didžiąją jų masės dalį sudaro nebe vandenilis, o helis, kuris žvaigždės centrinėje dalyje jungiasi į sunkesnius elementus – anglį, azotą ir deguonį. Po astronomiškai neilgo laiko tarpo – milijonų metų ar mažiau – išoriniai jų sluoksniai turėtų nuskristi į šalis, o centre likti baltoji nykštukė.

Tipinių nykštukinių O žvaigždžių spektruose anglies, azoto ir deguonies arba nerandama visiškai, arba randamas nykštamai mažas kiekis. Bet šiose naujai atrastose žvaigždėse tiek anglies, tiek deguonies matoma ypatingai daug – kiekvieno elemento gausa siekia po maždaug 20%. Tyrėjų teigimu, tokia būsena greičiausiai nėra normalios izoliuotos žvaigždės evoliucijos stadija; abi žvaigždės turbūt kadaise buvo dvinarės sistemos, sudarytos iš dviejų baltųjų nykštukių.

Viena baltoji nykštukė buvo mažesnės masės ir kupina helio, antra – šiek tiek masyvesnė, bet mažesnio spindulio, sudaryta pagrinde iš anglies ir deguonies. Joms susijungus, žvaigždės masė išaugo tiek, kad joje vėl prasidėjo termobranduolinės reakcijos – helis ėmė jungtis į sunkesnius elementus. Tačiau susijungimo metu dalis anglies ir deguonies liko išoriniuose žvaigždės sluoksniuose, todėl yra matomos spektre.

Šis atradimas papildo žinias apie didžiulę dviejų žvaigždžių sąveikos padarinių įvairovę ir padės geriau suprasti, kaip vyksta tokie procesai.

Tyrimo rezultatai arXiv.