Kometos ir asteroidai
.


2017 ir 2019 metais aptikome pro Saulės sistemą skriejančius tarpžvaigždinius objektus – kūnus, kurie tikrai atkeliavo iš kitų planetinių sistemų. Nors skaičiavimų, kad tokių prašalaičių Saulės sistemoje esama, buvo jau seniai, šios naujienos sukėlė daug didesnį susidomėjimą panašiomis analizėmis.


Po to, kai savaitės pradžioje NASA paskelbė, kad asteroido 2024 YR4 susidūrimo su Žeme tikimybė yra net 3,1 proc., mokslininkai netrukus atliko papildomus tyrimus.


Pastaruoju metu – išanalizavus jo paviršiaus mėginius – apie asteroidą Bennu kalba visa mokslo bendruomenė. Tačiau nors daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, ką ši kosminė uoliena gali papasakoti apie gyvybės kilmę.


Mokslininkai mano, kad potencialiai pavojingas asteroidas gali atsitrenkti į mūsų planetą po 157 metų ir tai sukeltų pasaulinę katastrofą.


Ankstyvuoju Saulės sistemos egzistavimo periodu sąlygos gyvybei čia buvo gana įprastos.


2024 YR4 yra gana didelis asteroidas, kuris buvo atrastas praėjusiais metais. Manoma, kad jo dydis yra apie 60 metrų. Šiuo požiūriu uola panaši į Tunguskos meteoritą. Yra gana didelė tikimybė, kad asteroidas atsitrenks į Žemę. Mokslininkai šią galimybę įvertino 1 iš 83.


Asteroidas yra maždaug 50-60 metrų skersmens ir šiuo metu yra maždaug už 43 mln. km.


Praėjusiais metais meteoritas smogė į Žemę visai šalia vieno žmogaus namų – ir šį išskirtinį incidentą pavyko užfiksuoti vaizdo įraše, rašo „IFLScience“.


Didelis asteroidas priartėjo prie Žemės arčiausiai per 100 metų. Artimiausiomis dienomis jis skries taip arti Žemės, kad jį galėsite stebėti naudodamiesi tik žiūronais, rašo „IFLScience“.


Tikimasi, kad kometa C/2024 G3 (ATLAS) taps daug ryškesnė nei praėjusių metų ryškiausia kometa C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS).


Bene pagrindinė kliūtis, kurią reikia įveikti planuojant žmonių skrydžius į kitas planetas – apsauga nuo žalingos spinduliuotės. Saulės spinduliai ir energingų dalelių vėjas gali pažeisti tiek jautrius elektroninius prietaisus, tiek pakenkti astronautų organizmams.