Užfiksuotas itin retas atvejis – dar vis „įsčiose“ tebesanti planeta

Tyrėjai, naudodamiesi Havajuose esančiu „Subaru“ teleskopu ir orbitiniu „Hubble“ teleskopu, aptiko ir ištyrė planetą – dujinę milžinę, skriejančią neįprastai toli nuo savo jaunos žvaigždės „šeimininkės“. Dujinės milžinės – tai planetos, tokios kaip mūsų sistemos gigantai Jupiteris ir Saturnas, sudaryti daugiausiai iš vandenilio ir helio. Tokiose planetose dujos supa nedidelį kietą branduolį.

„Manome, kad ji dar labai ankstyvoje „gimimo“ stadijoje, – sako astrofizikas Thayne'as Currie'is iš „Subaru“ teleskopo projekto ir NASA/Ames tyrimų centro. Jis yra pagrindinis pirmadienį žurnale „Nature Astronomy“ paskelbto tyrimo autorius. „Duomenys rodo, kad tai ankstyviausias kada nors stebėtas dujinės milžinės formavimosi etapas“, – sako mokslininkas.

Planeta yra plačiame dujų ir dulkių diske, kuriame yra materijos, iš kurios formuojasi planetos, supančios žvaigždę AB Aurigae – o ši yra už 508 šviesmečių (9,5 trilijono km) nuo Žemės. Ši žvaigždė sulaukė trumpalaikės šlovės, kai jos atvaizdas pasirodė 2021 m. filmo „Don't Look Up“ (liet. „Nežiūrėk į viršų“) scenoje.

Už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų – arba egzoplanetų – yra identifikuota apie 5000. Ši, vadinama AB Aur b, yra viena didžiausių. Ji artėja prie tokio dydžio, kad būtų priskiriama planetai, o ne rudajai nykštukei – tarpiniam kūnui tarp planetos ir žvaigždės. Ją kaitina į planetą krintančios dujos ir dulkės.

Besiformuojančios planetos, vadinamos protoplanetomis, iki šiol buvo pastebėtos vos tik aplink vieną kitą žvaigždę.

Beveik visų žinomų egzoplanetų orbitos aplink savo žvaigždes yra tokiu atstumu, kuris skiria mūsų Saulę ir tolimiausią jos planetą Neptūną. Tačiau ši planeta skrieja tris kartus toliau nei Neptūnas (skaičiuojant nuo Saulės) – ir 93 kartus didesniu atstumu nei Žemė.

Ir atrodo, kad šios planetos „gimimas“ vyksta pagal kitokį nei standartinį planetų formavimosi modelį.

„Įprastai manoma, kad dauguma (jei ne visos) planetų susidaro lėtai akumuliuojant kietąsias daleles į uolinį branduolį, o dujinės milžinės pereina šį etapą, kai kietasis branduolys tampa pakankamai masyviu, kad pradėtų akumuliuoti dujas“, – sako astronomas ir tyrimo bendraautorius Olivieris Guyonas iš „Subaru“ teleskopo projekto ir Arizonos universiteto (JAV).

Pagal šį scenarijų jauną žvaigždę supančiame diske esančios protoplanetos palaipsniui išauga iš dulkių iki kietų uolinių objektų – ir jei toks branduolys kelis kartus viršija Žemės masę, pradeda iš aplinkinio disko pritraukti dujas.

„Šis procesas negali suformuoti milžiniškų planetų dideliais orbitiniais atstumais, todėl šis atradimas meta iššūkį mūsų supratimui apie planetų formavimąsi“, – sako O.Guyonas.

Mokslininkai mano, kad AB Aur b formuojasi pagal scenarijų, kai diskas aplink žvaigždę atvėsta ir dėl gravitacijos suskyla į vieną ar kelis masyvius gniužulus, iš kurių susiformuoja planetos.

„Yra daugiau nei vienas būdas išvirti kiaušinį, – sako T.Currie. – Ir, matyt, gali būti daugiau nei vienas būdas suformuoti į Jupiterį panašią planetą“.

Žvaigždė AB Aurigae yra maždaug 2,4 karto masyvesnė už mūsų Saulę – ir beveik 60 kartų ryškesnė. Jai yra apie 2 mln. metų senumo – kūdikis pagal žvaigždžių standartus, taip pat ir palyginus su maždaug 4,5 mlrd. metų amžiaus mūsų Saule. Saulę jos gyvavimo pradžioje taip pat supo diskas, iš kurio susiformavo Žemė ir kitos planetos.

„Nauji astronominiai stebėjimai nuolat meta iššūkį mūsų dabartinėms teorijoms ir galiausiai pagerina mūsų supratimą apie visatą, – sako O.Guyonas. – Planetų formavimasis yra labai sudėtingas ir painus, tad dar laukia daug netikėtumų“.

Parengta pagal „Reuters“.