Marsas
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marse yra skylė – iš tikrųjų kelios skylės – ir tai nėra labai didelė naujiena. Tačiau 2022 m. Arizonos universiteto „HiRISE“ kamera daryta nuotrauka vėl pakurstė pokalbį apie šias įdomias Marso vietas, rašo „Business Insider“.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Pirmą kartą netoli Marso pusiaujo esančių ugnikalnių viršūnėse aptiktas vandens įšalas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Dar misijos pradžioje NASA marsaeigis Curiosity aptiko, jog pro planetos paviršių bent kai kur sunkiasi metano dujos.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso tyrinėjimų zondas užfiksavo į vorus panašius darinius sezoniniai anglies dioksido dujų išsiveržimai Raudonojoje planetoje esančiame krateryje, kuriame taip pat yra susiformavusios uolienų struktūros, primenančios senovinio miesto griuvėsius.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Perfrazuojant garsiąją Marko Tveno citatą, galime pasakyti, kad gandai apie ankstyvą Marso sraigtasparnio „Ingenuity“ mirtį yra gerokai perdėti.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marso palydovai Fobas ir Deimas taip pat dengia Saulę, kaip ir mūsų Mėnulis. Nors jie yra mažesni ir ne sferiniai, bet užtemimo metu pasirodo žavus vaizdas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jauname Marse buvo daug vandens – jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo: retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant greitį, poilsio pertraukėles ir reljefą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Raudonosios planetos ekvatoriuje, Farsidos vulkaniniame regione, kurio vaizdus astronomai tyrinėja jau pusę amžiaus, nuo pat „Mariner-9“ skrydžio, mokslininkai aptiko dar vieną milžinišką ugnikalnį.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jauname Marse aplinkos sąlygos buvo, atrodytų, gana draugiškos gyvybei: atmosfera, vanduo, net ir temperatūra tinkama. Tačiau ar galėjo ten susiformuoti sudėtingos molekulės? Naujame tyrime pristatoma viena galimybė: formaldehido formavimasis Marso vandenynuose.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Gyvybė mūsų planetoje galėjo atsirasti dėl organinių molekulių, kurias atnešė asteroidai.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Iš Marso dirvos analogo gali būti gaminamos stiprios gijos. Tokią medžiagą galima naudoti statant bazę ar auginant augalus Raudonojoje planetoje
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kol kas NASA dar negali siųsti žmonių į Marsą, tačiau ieško keturių asmenų, kurie metus gyventų šios planetos simuliacijoje. Tai – antrasis toks kvietimas.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Marso palydovas Fobas pralėkė Saulės fone, o „Perseverance“ marsaeigis sugebėjo užfiksuoti šį įvykį.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jei kosmose yra daug kitų civilizacijų, galbūt daug labiau pažengusių nei mes, kodėl jie nedaro to, ką darome mes – nesiunčia zondų ir desperatiškai neieško kitų gyvybės ženklų?