Donaldas Trumpas netyčia atskleidė informaciją apie JAV slaptąjį palydovą: astronomai priblokšti – „vaizdo detalumas yra neįtikėtinas“

Donaldas Trumpas Twitter’yje pasidalino žinute, kurioje pavaizduotas labai detalus palydovinis vaizdas.

Šioje nuotraukoje matyti Irano „Semnan Launch Site One“ aikštelė ir pasekmės, po paskutinio ir nesėkmingo raketos paleidimo.

Panašu, jog JAV prezidentas bando papildomai neerzinti Irano – tarp šių dviejų šalių dabar ir taip tvyro didelė įtampa – ir teigia, jog JAV prie šio incidento neprisidėjo bei linki Iranui viso ko geriausio.

The United States of America was not involved in the catastrophic accident during final launch preparations for the Safir SLV Launch at Semnan Launch Site One in Iran. I wish Iran best wishes and good luck in determining what happened at Site One. pic.twitter.com/z0iDj2L0Y3

— Donald J. Trump (@realDonaldTrump) August 30, 2019

Ir jei eiliniams piliečiams ši žinutė didesnio susidomėjo ir nesukėlė, šia nuotrauka labai susidomėjo astronomai. Pateiktas vaizdas juos netgi pribloškė.

Išanalizavę kokiu kampu daryta palydovinė nuotrauka, jie suprato kokiu laiku ir kurioje tiksliai vietoje buvo paslaptingasis JAV palydovas.

Olandų astronomas ir asteroidų stebėtojas Marco Langbroekas mano, kad šį vaizdą galėjo užfiksuoti „USA 224“ – ypač slaptas JAV palydovas, kainuojantis apie 2 milijardus JAV dolerių. Ir jis šią nuotrauką padarė vieną dieną prieš tai, kai šia informacija Twitter tinkle pasidalino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

So the position of the satellite at 09:44:23 was taken, and in STK I let the viewq from the satellite point towards the launch platform. That yielded this. It is a very good match so there is no doubt in my mind that it is an image taken by USA 224. pic.twitter.com/R4XGdnzPis

— Dr Marco Langbroek (@Marco_Langbroek) August 31, 2019

Įtariamas „KH-11“ tipo, optinio vaizdo palydovas paleistas 2011-aisiais. Bent jau nuo tada astronomijos mėgėjai jį sugeba pamatyti.

„Jie [tokie palydovai] danguje yra nepaprastai šviesūs ir lengvai randami“, - „NPR“ sako Purdue universiteto astrodinamikos magistrantas Michaelas Thompsonas.

Tačiau astronomus suglumino pati vaizdo raiška. Remiantis „Quartz“, skaičiavimai rodo, kad skiriamoji geba siekia 10 centimetrų viename pikselyje, o naujausi komerciniai palydovai užtikrina tik 30.

„Vaizdo detalumas yra neįtikėtinas“, - tinklaraštyje rašo Langbroekas. „Tai yra aukštos skiriamosios gebos optinis palydovas, kuris primena Hablo kosminį teleskopą. Tik šis palydovas žiūri į Žemę, o ne į kosmoso platybes.“